Klestinti korupcija, įsigalėjusi biurokratija ir menka perkamoji galia stabdo verslininkų planus investuoti į Moldovą
Moldova, viena skurdžiausių Senojo žemyno valstybių, deklaruoja ryžtą ištrūkti iš ekonominio sąstingio, užsitęsusio beveik visus 15 šios šalies nepriklausomybės metų. Būsimiems investuotojams žadami kone aukso kalnai, tačiau verslo sąlygos dar nėra palankios ir dėl lėto ekonomikos augimo, ir dėl suvešėjusios korupcijos.
Tuo įsitikino Lietuvos verslininkai, praėjusią savaitę apsilankę Moldovoje, kur lydėjo oficialaus vizito vykusį mūsų šalies Prezidentą Valdą Adamkų.
Pradžiai – žvalgytuvės
Vos įvažiavus į Moldovos sostinę Kišiniovą, negali atsikratyti įspūdžio, kad laikas čia sustojo vos sugriuvus Sovietų Sąjungai. Nuo 1991-ųjų, kai ši Viduržemio jūros regiono valstybė paskelbė nepriklausomybę, pokyčių, regis, nebūta daug – nesimato nei kylančių dangoraižių, nei didesnių prekybos ir pramogų centrų, kurie bent jau simboliškai galėtų tapti gerėjančio gyvenimo pavyzdžiais.
Oficiali statistika taip pat nėra palanki Moldovai: vidutinė pensija nesiekia 300 lėjų, t.y. 60-ties litų, per mėnesį, valstybinėse institucijose ir įmonėse darbuotojai uždirba apie 1200 lėjų (240 litų), o privačiame sektoriuje atlyginimai neviršija 1500 lėjų (300 litų).
„Moldova šiuo metu gyvena taip, kaip Lietuva prieš gerus dešimt metų”, – konstatavo Lietuvos verslininkai, atstovavę įvairaus profilio – nuo tekstilės, statybos iki finansų sektoriaus – įmonėms.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Vitas Mačiulis pripažino, kad verslininkai nepuoselėjo didelių vilčių ir į Moldovą vyko tik apsidairyti: „Dauguma mūsų į šį kraštą vyko pirmą kartą ir galimybes vertino gana atsargiai. Tad iš pradžių norėjosi apsižvalgyti. Nedaugelis planavo užmegzti konkrečius verslo ryšius, nors pokalbiai buvo labai naudingi”.
Skaičiuoja ir svarsto
Jonas Karčiauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, bendrovės „Audėjas” generalinis direktorius, taip pat sakė į Moldovą atvykęs iš pirmų lūpų išgirsti apie bendrą ekonominę situaciją ir įvertinti investicijų galimybes. Verslininką domino įvairūs klausimai: infliacijos lygis, nuosavybės įteisinimas, bankų darbas.
„Pirmas įspūdis – kaip kažkada pas mus Lietuvoje, tik atgavus nepriklausomybę. Moldovai dar teks nueiti nelengvą kelią, kol mus pasivys, nes Lietuva ir sovietmečiu ekonomiškai buvo stipresnė. Tačiau ši šalis turi didelį potencialą ir juo tikrai pasinaudos”, – įsitikinęs J.Karčiauskas.
Pirmuoju vizitu į Moldovą „Audėjo” vadovas liko patenkintas. J.Karčiauskui pavyko akis į akį pasikalbėti su kelių baldų kompanijų atstovais, kurie susidomėjo lietuviška produkcija.
Akmens vatą gaminančios bendrovės „Paroc” generalinis direktorius Jonas Liubertas dar svarsto ir skaičiuoja, ar jo įmonei būtų naudinga bendradarbiauti su Moldovos statybos kompanijomis.
„Moldavai domisi mūsų medžiagomis, tačiau turime paskaičiuoti transportavimo kaštus. Tai paprasta aritmetika: arba apsimoka, arba ne. Tačiau kol kas Moldovos rinka nėra aktyvi. Nors mums akcentuota, kad statybos klesti, tačiau, mūsų akimis žiūrint, taip tikrai nėra”, – kalbėjo verslininkas.
Anot jo, verslo sąlygos Moldovoje pagerėtų, jeigu lanksčiau dirbtų valstybinės institucijos: „Vietos verslininkai mums leido suprasti, kad svarbu turėti pažįstamų valdžios įstaigose – tuomet reikalai judės greičiau”.
ES reikalavimai nutraukė ryšius
Bendrovė „Alita” – viena iš nedaugelio Lietuvos kompanijų, turinčių ilgametę bendradarbiavimo patirtį su Moldova. Įmonės generalinis direktorius Vytautas Junevičius patvirtino, kad iš čia žaliava buvo perkama daugiau kaip du dešimtmečius, tačiau, Lietuvai tapus ES nare, intensyvūs prekybiniai ryšiai nutrūko.
„Turime vykdyti ES reikalavimus ir pirkti žaliavą iš Bendrijos narių: Prancūzijos, Ispanijos, Italijos. Deja, moldaviškos produkcijos turime atsisakyti”, – apgailestavo Alytaus įmonės vadovas.
Jis neslėpė, kad į Moldovą atvyko aplankyti „senų draugų”, kurie taip pat nepraradę vilties atnaujinti ryšius su Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojais.
„Galbūt kada nors mes vėl galėsime pirkti tiek žaliavos, kiek anksčiau. Turimi kontaktai gali praversti”, – vylėsi V.Junevičius, akcentavęs, kad moldaviška produkcija savo kokybe nė kiek nesusileidžia žaliavai iš Prancūzijos ar Ispanijos, nors technologijos Vakarų Europoje pažengusios kur kas toliau.
Moldaviškas vynas praranda populiarumą
UAB „Mineraliniai vandenys” Importo departamento vadybininkė Remigija Cibulskaitė užsiminė, kad galbūt po šio vizito Lietuvos rinkai bus pasiūlyta daugiau moldaviško vyno, kurio šiuo metu importuojama vos 5-6 rūšys.
„Tenka pripažinti, kad moldaviškas vynas Lietuvoje nėra labai populiarus. Be to, jis skiriasi nuo lietuvių pamėgtų Prancūzijos, Ispanijos vynų, kurie, palyginus su moldaviškais, yra sodresnio skonio. Net senas, išlaikytas vynas yra „lengvesnis” nei kitų šalių.
Lietuvos verslininkai jau seniai ragina moldavus atkreipti dėmesį į etikečių dizainą: „Seno tipo etiketės yra patrauklios tik tam tikrai kategorijai vyresnės kartos vartotojų. Apskritai moldaviški vynai praranda populiarumą, todėl gamintojus įspėjome, kad būtinos didesnės investicijos ne tik į dizainą, bet ir į modernesnes gamybos technologijas”.
Anot pašnekovės, jaunesnės kartos atstovai mieliau renkasi Čilės, Argentinos, Pietų Afrikos, Australijos vynus, o moldaviška kaip ir bulgariška produkcija yra pelniusi pigaus vyno vardą.
„Mėginsime Lietuvos rinkai pristatyti daugiau vyno iš Moldovos, tačiau ryškesnio pardavimų šuolio nesitikime. Tiesiog lietuviai neieško geresnio, o kartu ir brangesnio moldaviško vyno. Tačiau galbūt ateityje būsime maloniai nustebinti”, – vylėsi „Mineralinių vandenų” atstovė.
Ekonomiką patemptų turizmas
Didesnį interesą Lietuvai rodo pati Moldova. Šios šalies prezidentas Vladimiras Voroninas asmeniškai kreipėsi į lietuvius, prašydamas padėti privilioti į Moldovą bankus, lizingo kompanijas ir kitas finansines institucijas. Tačiau Lietuvos bendrovės kol kas turi nemažai abejonių ir neskuba dalyti pažadų.
Verslininkai pripažino, kad juos stabdo ir gana maža Moldovos rinka, kuri perkamąja galia gerokai nusileidžia mūsų šalies apimtims. Tačiau jeigu suaktyvėtų turizmas, tai Moldovos ekonomika atsigautų daug greičiau.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovo V.Mačiulio nuomone, jeigu Moldovos ekonomika vystysis normaliais tempais ir šalis nebetrypčios vietoje, Lietuvos verslininkai čia tikrai turės daugiau interesų.
„Teigiamų pokyčių yra ir šiuo metu. Bendrasis vidaus produktas pernai augo apie 8 proc. Tačiau nerimą kelia šešėlinės ekonomikos egzistavimas. Kuluariniuose pokalbiuose išgirdome, kad vietos verslininkams nėra lengva dirbti su valstybinėmis institucijomis, kuriose sprendimai priimami ne taip greitai. Panaši situacija prieš kelerius metus buvo ir Lietuvoje. Rizikos, be abejo, yra, tačiau šampano negeria tas, kuris nerizikuoja”, – užsiminė pašnekovas.
Anot jo, Moldovos ekonomikoje lyg veidrodyje atsispindi ir politiniai sprendimai. Konfliktų židiniu tapusiame Padnestrės regione klesti kontrabanda, kuri taip pat smukdo šalies ekonomikos rodiklius.
Smūgis iš Rusijos
2005 metais Moldovos eksportas į Lietuvą sudarė apie 6,3 mln. JAV dolerių, t.y. triskart daugiau nei 2004-aisiais. Tuo tarpu lietuviškų prekių, daugiausia maisto produktų, importo apimtys nepasikeitė ir pernai šiek tiek viršijo 8 mln. JAV dolerių.
Lietuvoje bene labiausiai žinoma moldaviška produkcija – vynas. Pati Moldova skelbiasi esanti „vyno karalystė, kurios vartai visuomet atverti”. Ir ne veltui, nes vyno gamyba yra šios valstybės ekonomikos pagrindas. Šalyje, kur vynuogynai užima apie 110 tūkst. ha teritorijos, per metus pagaminama apie 65 mln. dekalitrų vyno, kuris supilstomas į 200-300 mln. butelių. Vidaus rinkoje sunaudojama tik apie dešimtadalis produkcijos, didžioji dalis skiriama eksportui. Beveik 80 proc. moldaviško vyno eksportuojama į Rusiją ir tik labai nedaug jo keliauja į Prancūziją, Italiją, Lenkiją, Baltijos šalis.
Praėjusią savaitę Moldova patyrė itin skaudų smūgį iš pagrindinės verslo partnerės – Rusijos. Nuo kovo pabaigos Rusijos Federacija nebeleidžia įvežti moldaviškų vynų bei vyno produktų. Toks draudimas paskelbtas dėl to, kad iš Moldovos importuojama produkcija neva neatitinka „saugumo reikalavimų” pagal Rusijoje numatytas higienos normas. Oficialiai paskelbta, kad Maskvoje aptikta vyno, kuris „kelia pavojų vartotojų sveikatai ir gyvybei”. Dėl tų pačių priežasčių Rusija uždraudė įvežti vyną ir iš Gruzijos.
Kolekcijoje du milijonai butelių
Moldavišką vyną eksportuojančios bendrovės „Mineraliniai vandenys” ekspertai įsitikinę, jog tokie Rusijos motyvai yra daugiau politinio aspekto. Nors moldavų ir gruzinų naudojamos vyno gamybos technologijos skiriasi nuo ES reikalavimų, tačiau produkcija tikrai nėra pavojinga gyvybei.
Vis dėlto „Mineralinių vandenų” rinkos analitikas Gintautas Jašinskas įsitikinęs, kad tokios Rusijos sankcijos gali būti tik į naudą, nes ir Moldova, ir Gruzija bus priverstos ieškoti naujų rinkų, o kartu skirti daugiau dėmesio ne tik produkcijos prekiniams ženklams bei reklamai, bet ir kokybei.
„Moldaviškas ir gruziniškas vynas yra tikrai neblogas, tačiau ši produkcija nėra plačiai pristatoma ir Vakarų Europoje beveik nežinoma. Jeigu gamintojai imsis aktyvesnių veiksmų, rezultatai gali būti labai neblogi”, – teigė G.Jašinskas.
Tačiau kol moldaviškas vynas sulauks pripažinimo Vakarų Europoje, jam gali tekti gana ilgai pastovėti rūsiuose. Moldova garsėja savo gamybos vyno atsargomis, kurios saugomos keliose požeminėse saugyklose. Viena jų – „Milestii Mici” tęsiasi net 200 km, o požemiuose 55-75 metrų gylyje nuo 1969-ųjų jau sukaupta apie 2 mln. butelių vyno. Ši auksinė Moldovos vynų kolekcija, įtraukta į Gineso rekordų knygą, yra nacionalinis šalies paveldas.
Apie 70 proc. kolekcijos sudaro raudonas vynas, 20 proc. – baltas, o dešimtadalį – desertinis vynas. Tik nedidelė kolekcijos dalis, pagaminta 1973-1974 metais, buvo eksportuojama į Japoniją, o vienas butelis kainavo net 480 eurų. Už dešimtkart mažesnę sumą turistai gali apžiūrėti įspūdingo dydžio vyno miestą po žeme ir paragauti čia saugomos produkcijos.