Artėjant į pabaigą „Kino pavasariui 2006” antradienio vakarą įvyko trečiasis kinomanų susitikimas diskusijų forume „Netylėk!” tema „Kinas ir aš”.
Diskusiją pradėję išpažintimi, kaip kiekvienas pirmąkart susidūrė su kinu ir kaip jam buvo „įsūdyta” ši meilė, susirinkusieji prisiminė ir nelegalius gerų filmų seansus, kino teatruose nerodytų filmų peržiūras, kaip 1981 metais atsirado pirmieji vaizdo magnetofonai ir kinomanai pas juos turinčius pažįstamus rinkdavosi žiūrėti to, ko nebuvo nei kino teatruose, nei televizijoje. Diskutavusieji apgailestavo, kad Vilniaus centre dabar nėra nė vieno kino teatro, kai, tarkime, Paryžiaus centre jų rasi kiek tik nori.
Kino festivalio direktorė Vida Ramaškienė sakė, kad per diskusijas siekia išsiaiškinti, ar yra žmonių, norinčių bendrauti per kiną, ar reikia Vilniuje steigti kino mėgėjų klubą. Ji džiaugėsi, kad šiemet vienuoliktą kartą vykstantis festivalis buvo dar gausiau lankomas, tačiau apgailestavo, kad į diskusiją susirinko mažai žiūrovų. Nors buvo išdalyta 3 tūkst. į šį forumą kviečiančių skrajučių, atėjo tik apie 30.
Kad į diskusiją susirinko negausiai dalyvių, manau, dar nieko nereiškia. Viską pasako pilnos kino salės.