ES lėšos gali ir nuskurdinti

Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda įspėjo, kad, kokybiškai neįsavinus Europos Sąjungos skiriamos finansinės paramos, Lietuva gali likti tarp skurdžiausių ES valstybių.

Vakar prezidentūroje surengtoje konferencijoje „Kaip ir kam bus panaudota Europos Sąjungos parama 2007-2013 metais?” G.Nausėda sakė, kad šiuo laikotarpiu Lietuva gaus tiek lėšų, kiek dar nėra gavusi, ir vargu ar ateityje „bus galimybė pretenduoti į tokio masto finansinę injekciją”.

„Dėl įvairių priežasčių manau, kad tai yra vienkartinis savotiškas Maršalo planas, kuris pasikartojo po daugiau nei 50 metų”, – pabrėžė G.Nausėda. Todėl, jo teigimu, lėšų panaudojimui reikia skirti „maksimalų dėmesį”.

Finansų analitikas sakė manantis, kad per artimiausius kelerius metus išryškės integracijos į ES „lyderiai, autsaideriai ir vidutiniokai”, ir nors, anot G.Nausėdos, pagal ES žaidimo taisykles silpnesniems atseikėta santykinai daugiau nei stipresniems, jis abejoja, kad labiau pažengusių ir mažiau pažengusių valstybių ekonomikos lygis vėliau susilygins.

„Todėl lemiamas vaidmuo čia teks ne struktūrinių sanglaudos fondų kiekybei, o jų panaudojimo kokybei”, – sakė finansų ekspertas.

Jo teigimu, jei Lietuva neišnaudos šio šanso, gali atsitikti taip, kad ir po gero dešimtmečio šalis bus viena skurdžiausių ES valstybių.

„Tačiau tada turėsime kaltinti ne sunkų sovietinį palikimą, o pačių mūsų nerangumą ir nesugebėjimą pasinaudoti fondais”, – pabrėžė G.Nausėda.

Kartu G.Nausėda apgailestavo, kad dabar Lietuvoje „vyksta paprasčiausias turgus tarp pagrindinių partijų tiek dėl įtakos skirstant ES lėšas, tiek dėl jų panaudojimo prioritetų”.

Eksperto nuomone, kol kas nesuvokta, kaip svarbu ES lėšas skirti regionams. „Vilniaus ar dar vieno kito miesto kokybinis šuolis toli gražu nereiškia visos Lietuvos šuolio. Maža to, didėjantis atotrūkis tarp provincijos ir centro skatins ištisų šalies regionų merdėjimą, emigraciją bei kitas socialines problemas ir galiausiai atsigręš prieš pačius didmiesčius”, – kalbėjo G.Nausėda.

Jis pabrėžė, kad provincijai būtina skirti daugiau nei to reikalauja „aritmetinės proporcijos, nes maži kaimai ir miestai objektyviai pralošia ekonominiams centrams kovoje dėl privačių investicijų”.

„NORD/LB Lietuva” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis konferencijoje akcentavo, kad skirstant ES paramą reikėtų kuo paprastesnės administravimo sistemos.

Eksperto nuomone, šalyje trūkstant darbo jėgos, būtų neprotinga atitraukti ją nuo produkto kūrimo.

Renginyje dalyvavęs Premjeras Algirdas Brazauskas sukritikavo organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovo Ryčio Juozapavičiaus teiginius, kad ES lėšų skirstymo procese trūksta viešumo.

Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio nuomone, vieši partijų ginčai dėl paramos skirstymo galėjo padaryti įtakos visuomenės nepasitikėjimui. Juo labiau kad, anot D.Kuolio, valdžios atstovai iki šiol negali atsakyti, kokie uždaviniai turėtų būti ir bus įgyvendinti, gavus ES lėšas, ir kokiems prioritetams jos bus skiriamos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.