Pasitraukimo motyvus atskleis Prezidentui

Priėmimo pas V.Adamkų laukiantis Aukščiausiojo Teismo teisėjas kol kas vengia viešumo

Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus teisėją Valentiną Mikelėną, užvakar viešai prakalbusį apie būtinybę radikaliai reformuoti teismų sistemą ir pareiškusį, kad nori pats nusivilkti teisėjo mantiją, šiandien po pietų priims šalies Prezidentas Valdas Adamkus. Vakar šalies vadovo sudaryta darbo grupė naujam Teismų įstatymui parengti taip pat apsvarstė V.Mikelėno raštu pateiktas pastabas.

Džiaugiasi turįs sąjungininką

Užvakar per radiją viešai prabilęs apie tai, jog būtina išvalyti teisėjų luomą nuo nesąžiningų ir nekvalifikuotų teisėjų bei užkirsti kelią tokiems asmenims ateityje patekti į teismus, V.Mikelėnas detaliau nenurodė savo sprendimo atsistatydinti motyvų.

Teisėjas tik užsiminė, jog iš pareigų pasitraukia tam, kad galėtų laisvai kalbėti apie teismų ir visuomenės problemas.

Pasak Prezidento patarėjo teisės klausimais Haroldo Šinkūno, jokie motyvai nenurodyti ir Prezidentūrą pasiekusiame V.Mikelėno pareiškime bei jį lydinčiame AT pirmininko Vytauto Greičiaus teikime atleisti teisėją. Pats Prezidentas vakar pareiškė nė nematęs V.Mikelėno pareiškimo.

„Noriu patikslinti vieną dalyką, aš iš V.Mikelėno tiesioginio atsistatydinimo pareiškimo negavau, man buvo perduotas AT pirmininko V.Greičiaus raštas, aš jo nepriėmiau ir su ponu Mikelėnu susitiksiu, kalbėsimės, aiškinsimės“, – sakė šalies vadovas.

Paklaustas, ar įkalbinės AT teisėją likti eiti pareigas, Prezidentas atsakė: „Mes pasikalbėsime, pažiūrėsiu jo argumentus“. V.Adamkus taip pat pridūrė besidžiaugiąs, kad V.Mikelėno asmenyje turi „vieną stiprų sąjungininką“, kuris palaiko nuomonę, jog Lietuvos teismų sistema turi būti pertvarkyta ir pakeista.

Nustebino darbo grupės narius

1982 metais teisininko išsilavinimą Vilniaus universitete (VU) įgijęs V.Mikelėnas AT dirba nuo 1992-ųjų. Kolegų jis laikomas vienu stipriausių Lietuvoje civilinės teisės specialistų. 1994 metais jis buvo paskirtas vadovauti naujojo Civilinio kodekso projekto rengimo grupei.

Pabaigęs pagrindines studijas, V.Mikelėnas nenutraukė ryšių su VU ir iki šiol dėsto jame. 1990 metais jis tapo VU Teisės fakulteto dekanu, vėliau – šio fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros vedėju.

Dabar habilituoto daktaro mokslinį laipsnį turintis V.Mikelėnas fakulteto studentams dėsto civilinį procesą, arbitražą, civilinę atsakomybę, sutarčių teisę ir kitas disciplinas. Per savo karjerą teisėjas yra parengęs ir išleidęs kelias dešimtis publikacijų, monografijų ar prisidėjęs prie kolektyvinių darbų teisės tema.

Pernai vasarą V.Mikelėnas buvo įtrauktas į Prezidento sudarytą darbo grupę naujam Teismų įstatymui parengti. Praėjusią savaitę, Prezidentūroje pristatinėjant šio įstatymo projektą, V.Mikelėnas pareiškė, kad projekte numatyta „per mažai priemonių“, kurios teismus „pakeltų iš dugno“.

Kaip pastebėjo darbo grupės narys, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, tokia V.Mikelėno pozicija gerokai nustebino kitus projekto rengėjus, kadangi ji išryškėjo visiškai netikėtai, kai su baigtu projektu jau buvo supažindinamas Prezidentas. Kitų darbo grupės narių teigimu, keista ir tai, kad V.Mikelėnas nuo Naujųjų metų nedalyvavo nė viename darbo grupės posėdyje.

Priežasčių reikėtų ieškoti kitur

Po kritikos, kurią V.Mikelėnas išsakė projekto atžvilgiu, Prezidentas įpareigojo jį savo atskirąją nuomonę pateikti raštu. Kaip jau pranešėme V.Mikelėno siūlymai patobulinti projektą užvakar pasiekė Prezidentūrą. Vakar darbo grupės nariai rinkosi į posėdį ir nagrinėjo šiuos pasiūlymus. Pasak darbo grupės vadovo H.Šinkūno, į kai kuriuos V.Mikelėno pasiūlymus tikrai bus atsižvelgta.

„Kaip tik dabar mes svarstome, ką daryti su tomis pastabomis, – vakar pavakarę „Kauno dienai“ sakė H.Šinkūnas. – Po darbo grupės posėdžio, priklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, atitinkamai bus daromos korektūros įstatymo projekte. Jau dabar išties galiu pasakyti, kad matome reikalą atsižvelgti į kai kuriuos siūlymus“.

H.Šinkūno teigimu, įstatymo projektas jau šią savaitę, galbūt net šiandien, bus perduotas svarstyti Seimui. Prezidento patarėjas atmetė prielaidą, kad atsistatydinti V.Mikelėną galėjo pastūmėti kokie nors nesutarimai darbo grupėje, kūrusioje naują pagrindinį įstatymą, apibrėžiantį teismų darbą.

„Darbo grupėje buvo dirbama korektiškai ir jokie asmeniškumai nevaidino jokio vaidmens. Visiškai akivaizdu, kad ir anksčiau ponas Mikelėnas, kaip darbo grupės narys, galėjo teikti visus pasiūlymus, kuriuos jis manė esant reikalingus. Ir jis tokius pasiūlymus teikė, į kai kuriuos buvo atsižvelgta. Atsistatydinimo priežasčių reikėtų ieškoti kitur“, – teigė H.Šinkūnas.

Subraškėjo teismo pirmininko kėdė

Pats V.Mikelėnas vakar visiškai atsiribojo nuo žiniasklaidos ir visą dieną nekėlė nei mobiliojo, nei darbo kabinete esančio paprasto telefono ragelių. Dar užvakar teisėjas sakė, kad jo motyvus pirmas išgirs Prezidentas, o vėliau jie bus pateikti ir Seimui, kuris ir spręs V.Mikelėno atsistatydinimo klausimą.

Sujudimas, kilęs po V.Mikelėno pareiškimo apie atsistatydinimą, gali postą kainuoti ir Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkui Valentui Margevičiui, kurio įgaliojimų pratęsimo istorija šiuo metu vėl iškilo aikštėn. Savo neigiamą nuomonę dėl V.Margevičiaus tinkamumo eiti tokias pareigas anksčiau yra pareiškęs ir V.Mikelėnas.

Vakar Prezidentas V.Adamkus suabejojo V.Margevičiaus reputacija ir paprašė Teismų tarybą įtraukti į artimiausio posėdžio darbotvarkę klausimą dėl V.Margevičiaus likimo. Spauda pranešė, jog V.Margevičius praeityje garsėjo kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis triukšmadarys, buvo atleistas už sovietinės milicijos darbuotojo vardo diskreditavimą, o vienoje baudžiamojoje byloje dėl žmogaus mirties jis buvo apklaustas įtariamuoju.

Pernai birželį Teismų taryba patarė Prezidentui skirti Biržų rajono apylinkės teismo teisėją V.Margevičių eiti pareigas iki 65 metų. Tarybos posėdyje prieš šį sprendimą balsavo tik AT pirmininkas V.Greičius, o Prezidento patarėjas H.Šinkūnas susilaikė. Konstitucija numato, kad speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teismų taryba pataria Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų.

Kaip praneša žiniasklaida, sovietmečiu dirbdamas milicijos leitenantu Panevėžyje, V.Margevičius 1987 metais gavo papeikimą už girtavimą, chuliganizmą, tarnybinės drausmės pažeidimus, 1988 metų balandžio mėnesį – papeikimą už neveiklumą, o tų pačių metų liepą buvo išmestas iš darbo už milicijos darbuotojo vardo diskreditavimą, nes neblaivus vairuodamas transporto priemonę padarė avariją, per kurią nukentėjo trys žmonės.

Netekęs darbo, Minsko aukštąją milicijos mokyklą baigęs panevėžietis dirbo juristu miesto įmonėse, o nuo 1994 metų – Panevėžio miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėju. Įsidarbinti Savivaldybėje nesutrukdė net faktas, kad 1993 metais Panevėžio policija V.Margevičiui iškėlė baudžiamąją bylą dėl vieno piliečio mirties, byloje jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis.

2000 metais V.Margevičius Prezidento V.Adamkaus dekretu paskirtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėju, o vėliau – Prezidento Rolando Pakso dekretu – Biržų rajono teismo pirmininku. Pasibaigus penkerių metų V.Margevičiaus darbo kadencijai, Prezidentas V.Adamkus turėjo spręsti, ar pratęsti teisėjo įgaliojimus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.