Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rytoj teikia Vyriausybei svarstyti Profesinių pensijų kaupimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų projektus, kuriais siekiama skatinti darbdavius numatyti savo darbuotojams papildomas socialines garantijas senatvėje.
Pagrindinis teikiamų įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos Profesinių pensijų institucijų veiklos ir priežiūros direktyvą.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymas reglamentuotų profesinių pensijų kaupimo, plačiai paplitusio senosiose ES valstybėse, organizavimą Lietuvoje.
„Jei darbdaviai norės įgyvendinti šį įstatymą, tikime, kad jis padės ugdyti ir stiprinti darbuotojų lojalumą įmonei. Papildomos socialinės garantijos darbuotojams padės išlaikyti mūsų žmones Lietuvoje, įmonėse, kuriose jie dirba. Šio įstatymo dėka taip pat stiprės ir socialinis dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projekte numatytos dvi tokių pensijų kaupimo organizavimo formos: pensijų kaupimas profesinių pensijų dalyvių asociacijose bei gyvybės draudimo įmonėse.
Pagal projektą pensijų asociaciją galės kurti darbdavys ar jų grupė, susitarę su darbuotojų kolektyvu, ar savarankiškai dirbančių asmenų susivienijimai.
Pensijų asociacija turės turėti bent vieną pensijų fondą, kurio veikla bus panaši į trečiosios pakopos (papildomo savanoriško pensijų kaupimo) pensijų fondo. Tačiau skirtingai nuo trečiosios pakopos pensijų fondų, profesinio pensijų fondo valdyme galės dalyvauti patys dalyviai: jie galės savarankiškai apibrėžti dalyvavimo pensijų fonde sąlygas, pasirinkti norimą turto valdytoją ir saugotoją, nustatyti investavimo strategiją, galimas pensijų išmokas.
Įstatymo projekte numatyta, kad gyvybės draudimo įmonėms, pasirinkusioms profesinių pensijų kaupimą kaip papildomą veiklos rūšį, bus nustatyti papildomi reikalavimai: turtas ir įsipareigojimai, susiję su profesinių pensijų kaupimu, turės būti atskirti ir administruojami atskirai nuo kitos draudimo įmonės veiklos.
Kad pensijų fondų veikla būtų profesionali, nustatoma, kad visos pensijų asociacijų kaupiamos lėšos bus privalomai perduodamos valdyti ir investuoti licenciją turinčioms įmonėms (valdymo įmonėms, finansų maklerių įmonėms, gyvybės draudimo bendrovėms). Tuomet pensijų asociacijų priežiūrą vykdys Vertybinių popierių komisija ar Draudimo priežiūros komisija.
Laikantis minėtos direktyvos rekomendacijos, kad pagrindinis iš profesinių pensijų fondų mokamų išmokų tikslas turi būti mokėjimai sulaukus pensinio amžiaus, teikiamo įstatymo projekte numatyta, kad profesinių pensijų kaupimas turės būti vykdomas iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų fondo taisyklėse (ne mažiau kaip 55 metai) arba iki dalyvis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos būtų pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Profesinių pensijų institucijų veiklos ir priežiūros direktyva nustato, kaip ES šalių pensijų kaupimo institucijos gali vykdyti veiklą kitose ES šalyse. Tai ypač aktualu įmonėms, turinčioms padalinius visoje Europoje ir siekiančioms savo profesinius pensijų fondus valdyti iš vieno operatoriaus vienoje šalyje. Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projekte numatyta, kad tokiu atveju turi būti taikomos tos valstybės, kurioje veikia įmokas mokantis asmuo, socialinės apsaugos ir darbo teisės nuostatos (pvz. dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, pensijų fondų taisyklių, senatvės pensinio amžiaus ir pan.).
Į Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projektą taip pat perkeltos ir kitų ES direktyvų, užtikrinančių profesinių pensijų kaupime dalyvausiančių asmenų teises keičiant darbdavį kitoje ES šalyje, nuostatos.
Profesinių pensijų kaupimui bus taikomos tokios pačios mokesčių lengvatos kaip ir
papildomo savanoriško trečiosios pakopos pensijų kaupimui.