19-metis muzikinio projekto „Kelias į žvaigždes” nugalėtojas Andrius Rimiškis, vos tik įsikūręs Klaipėdoje, įsigijo ir prabangų bei išskirtiniu dizainu akį traukiantį limuzino klasės sportinį automobilį „Honda Legend”.
Iš Južintų kilęs vaikinas neslėpė, jog nuolat nenustygstantys vietoje gerbėjai atakuoja jį net kelyje. „Pasitaiko, jog lenkdami mane iškiša pro langą rankas, pasignalizuoja, pamojuoja.
Būna, kad net sustojus prie šviesoforo džiugiais ir palaikančiais šūksniais apspinta automobilį. Tiesiog taip jaunimas linksminasi”, – džiaugdamasis gerbėjų dėmesiu teigė Andrius.
Dainininkas atviravo, kad nevengia paspausti ir akceleratoriaus pedalą. „Patinka sustojus prie šviesoforo paspausti „gazą”, bet tik trumpam, lenktyniauti nesu mėgėjas”, – teigė pašnekovas.
Tačiau netrukus pridūrė, kad neseniai, nenorėdamas pavėluoti į koncertą, magistrale lėkė net 220 km per valandą greičiu. „Maniau, kas bus, tas bus, bet reikia spėti”, – sakė jaunasis muzikantas.
– Kada pirmą kartą atsisėdai prie automobilio vairo?
– Pirmą kartą vairą į rankas paėmiau vos šešerių metukų, tačiau tada važiavau tik sėdėdamas ant senelio kelių. Pamenu, dar „žiguliukas” buvo… O jau maždaug po metų pats bandydavau važinėti po laukus.
– Kodėl pasirinkai būtent „Honda” markės automobilį? Į ką daugiausiai kreipei dėmesį?
– Man apskritai šios markės automobiliai arčiau širdies. Visų pirma važiavimas labai malonus, darbinis tūris nemažas ir išvaizda iškart man patiko. Pirkti šio automobilio važiavau net į Panevėžį.
– Teko girdėti, jog neseniai teko jį „pakrikštyti”, tai yra papulti į avariją?
– Tai net avarija sunku pavadinti, tiesiog švelnus susilietimas. Tik viena problema, kad net menkiausią dalelytę Lietuvoje rasti sunku, reikia užsakinėti.
– Gali plačiau apie šį įvykį papasakoti?
– Matyt, labai jau pikta tądien mašina buvo, labai norėjo „pariaumoti”. Iš tikrųjų, kaip buvo, taip buvo, nenoriu net prisiminti tos situacijos.
– Tai buvo pirmas Tavo incidentas kelyje?
– Kažkada su tėvų automobiliu buvau įvažiavęs į kažkokį traktorių. Taip pat kartą važiuojant netikėtai sprogo padanga ir pradėjo suktis mašina. Laimė, kad viskas sėkmingai baigėsi. Gerai, kad važiavau ne automagistrale, tada tikriausiai butų buvusios daug liūdnesnės pasekmės.
– Kaip žiūri į automobilį: tik kaip į susisiekimo priemonę ar jis Tau reiškia kažką daugiau? Ar gali jis konkuruoti su mylima moterimi, šeima ar pan.?
– Na, su moterimi tikrai nekonkuruoja. Man automobilis visų pirma yra susisiekimo priemonė. Be abejo, žiūriu, kad ir gražiai atrodytų.
– Ar daug dėmesio skiri automobilio priežiūrai?
– Ne, nelabai daug. Aišku, atšils oras, reikės ratus pakeisti, šiek tiek papuošti.
– Ratą pačiam kada teko keisti?
– Be abejo, ne vieną kartą. Tarp kitko, neseniai ir Edmundui Kučinskui padėjau pakeisti ratą. Tiesiog važiavau naktį, apie 2 valandą, iš koncerto, žiūriu, prie degalinės stovi E.Kučinskas su prakiurusia padanga, tad sustojau ir pagelbėjau.
– Sugedus automobiliui pats bandai išsiaiškinti nesklandumo priežastis ar iškart kvietiesi remontininkų pagalbą?
– Kartą buvom su draugu vidury kelio užgesę. Tuomet nusistūmėme mašiną į kelkraštį ir patys tvarkėme. Sutvarkėme, vėl gesome, ir vėl tvarkėme, taip vargome tol, kol pasiekėme namus.
– Ką manai apie tokį pasakymą, kad moterys yra prastos vairuotojos?
– Žinokite, yra įvairių… Manau, kad šis posakis neteisingas, juk yra tokių moterų, kurios ir ralio varžybose dalyvauja bei užima prizines vietas.
Tačiau neslėpsiu, kai kada moterys prie vairo mane nervina. Jeigu prie perėjos jau dega žalia šviesoforo šviesa ir susidaro kamšatis, tai garantuotai moteris prie vairo. Be abejo, lenki ir matai – prie vairo prigludus laukia, kol kažkas bus, o kas bus – velniai žino.