Uostamiesčio architektai priešinasi investuotojų planams vietoje atvirų teniso kortų prie Skulptūrų parko statyti dengtus kartu su apartamentų viešbučiu.
Pasak projekto užsakovės UAB „Kleta” direktoriaus Arūno Kuraičio, ši vieta yra skirta statyti ir eksploatuoti rekreaciniams objektams, tačiau, Architektų sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus valdybos atstovų teigimu, šioje vietoje apskritai nieko negalima statyti.
Invazija piktina
Valdybos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės teigimu, Architektų sąjungoje apsvarsčius dengtų teniso kortų ir apartamentų viešbučio koncepciją, buvo nutarta kategoriškai nepritarti planavimo sąlygų detaliajam planui rengti išdavimui ir užstatymo plėtrai šioje vietoje. Investuotojų planai esą prieštarauja Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams. Be to, tuomet, kai architektai aptarė koncepciją, nebuvo išspręstos transporto bei kitos problemos.
Pasak R. Staševičiūtės, dengti kortai gali būti bet kur, nebūtinai šioje unikalioje vietoje.
„Naikinami atviri kortai – tai skaudus klausimas. Teko kalbėtis su treneriais. Be atvirų kortų šio sporto kultivavimas neįmanomas. Mūsų nuomonė kategoriška ir vienareikšmė – ten statyti negalima nieko, tik renovuoti, gerinti bazes”, – sakė Valdybos atstovai.
Anot jų, arti ir kapinės, todėl invazija čia neleistina, nes mieste ir taip užtektinai laisvų plotų, kuriuose galėtų atsirasti dengti kortai.
„Šiuo detaliuoju planu bus pažeidžiami visuomenės interesai. Invazija į parką suglumino ir papiktino”, – sakė architektai.
Juos taip pat nustebino, kad, nepaisant visko, Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas pateiktai koncepcijai prieš porą savaičių pritarė.
„Pasidomėjau, kas yra dengti kortai, ir kokio aukščio jie turi būti. Dengtiems kortams, norint juose rengti įskaitines varžybas, reikia nors ir vieno aukšto, bet 12 metrų aukščio pastato – kaip keturių aukštų namo”, – sakė architektas Edmundas Andrijauskas.
Anot architektų, negalima užstatyti miesto plaučių. Skulptūrų parkas esąs vienas iš pirmųjų Lietuvoje, tai – didelė vertybė.
Sprendimai, pasak architektų, priiminėjami neatsižvelgiant į specialistų nuomonę, kuri nėra emocinė, o paremta gilia analize.
„Jeigu taip toliau, kokiame mieste mes gyvensime? Jei pradėsime elgtis savavališkai, žiūrėdami tik pelno, bus kaip Kaliningrado srityje, kur žmogui vietos nebėra”, – sakė architektas Saulius Manomaitis.
Architektai taip pat kėlė klausimą, kiek galima toleruoti tokius projektuotojus ir investuotojus, kurie savo rankomis niokoja aplinką.
Pasak architekto Stasio Prikockio, prie parko ne tik negalima statyti, bet reikia iškelti ir dabar ten esančius atvirus teniso kortus. Šiems esą buvęs duotas tik laikinas leidimas.
„Siūlau iškelti ir tuos laikinus statinius, o čia surasti vietą Lietuvos karių kapinėms”, – sakė S. Prikockis.
Architektai išsakė priekaištų ir „Kletos” rengiamo Naujosios Uosto ir M. Šerniaus gatvėse esančių sklypų detaliajam planui. Šioje vietoje planuojamas verslo centras. Anot architektų, nepateikta viso kvartalo vizija, todėl neaišku, kokią įtaką numatomi aukštybiniai pastatai darys gretimiems pastatams. Jų teigimu, miestas negali būti statomas pagal anarchijos principus.
Bus panašiau į parką
A. Kuraičio teigimu, dabar galiojančiame Bendrajame plane vietoje, kur dabar yra atviri teniso kortai, numatyta rekreacinių objektų statybos ir eksploatavimo paskirtis. Koncepcija neprieštaraus ir naujam, birželį ketinamam patvirtinti, Bendrajam planui.
Be to, anot A. Kuraičio, sklypas nėra parko teritorijoje, čia ir anksčiau stovėjo administracinis pastatas, sandėlis, inžineriniai statiniai.
„Kleta” šį sklypą nusipirko iš UAB Klaipėdos „Žalgirio teniso aikštynas”, kuri 2004 metais buvo gavusi sąlygas rengti sklypo detalųjį planą. Jo tikslas – statyti uždarą teniso aikštyną. Buvo gautas ir Tarybos pritarimas.
Anot A. Kuraičio, miesto politikai koncepcijai tikrai nepritarė iškart ir lengvai. Pirmasis variantas buvo keturių aukštų su mansarda pastatas. Derinant koncepciją perpus buvo sumažintas pastatų aukštis, sumažėjo ir užstatymo plotas. Pasak investuotojo, čia neketinama rengti įskaitinių varžybų, todėl jokio 12 metrų aukščio pastato tikrai nebus.
Uostamiesčio politikai įpareigojo suderinti transporto schemą, taip pat liepta išsiaiškinti, ar šioje vietoje nebuvo kapinių. Buvo pareikalauta įvertinti želdinius ir pateikti jų kompensavimo mechanizmą. Visa tai, anot A. Kuraičio, buvo padaryta.
„Dabar ten vos keli medžiai, nes visą teritoriją užima kortai, o mes ten pasodinsime daugiau – vieta bus tikrai panašesnė į parką. Želdinimo projektą jau turime”, – sakė A. Kuraitis.
Pasak jo, čia nebus ir automobilių – aikštelės jiems numatomos po žeme, nors tokias įrengti kainuoja kur kas brangiau.
„Mes esame įpareigoti išlaikyti čia esančią funkciją, nors tai – nepelninga verslo rūšis. Tikimės miniviešbučio sąskaita amortizuoti sąnaudas”, – sakė A. Kuraitis.
Anot jo, detalusis planas nenumato, ar bus statomi uždari ar atviri kortai, todėl, jei toks bus miesto noras, galima palikti ir atvirus. Uždengti kortai pratęstų vos apie tris mėnesius dabar trunkantį sezoną.
„Mes einame į kompromisus, kad atgaivintume šią vietą ir savo nuosavybę, sutvarkytume ten esančius griuvėsius ir šiukšlynus. Moralinė pusė – išsaugome kortus, kaip mus įpareigojo miestas ir politikai. Kalbamės ir su treneriais spręsdami, ką daryti”, – sakė A. Kuraitis.
Anot jo, architektai priešinasi koncepcijai net nematę paskutiniojo varianto, kuris nuo senojo skiriasi ir mažesniu pastatų aukščiu, ir užstatymu.
Modernaus „Vitės” verslo komplekso koncepcija, pasak A. Kuraičio, taip pat buvo derinama ilgai – apie dvejus metus – atsižvelgiant į įvairias pastabas. Atlikti istoriniai, archeologiniai kasinėjimai. O išnagrinėti visą kvartalą ir parengti jo viziją, anot A. Kuraičio, įstatymai neįpareigoja.