Viename iš atokių kaimų Turkijoje buvo aptikti penki broliai ir seserys, kurie gali judėti tik keturiomis galūnėmis – lygiai taip pat, kaip ir mūsų protėviai.
Mokslininkų nuomone, ši šeima gali padėti suteikti informacijos apie tai, kokiu būdu žmogbeždžionė, vaikščiojusi keturiomis, prieš daugiau kaip tris milijonus metų virto žmogumi, gebančiu vaikščioti dviem kojomis.
Šių penkių brolių ir seserų, kurių amžius nuo 18 iki 34 metų, organizme buvo aptiktos geninės anomalijos.
Tikriausiai dėl to jie ir negali vaikščioti vertikalioje padėtyje.
Po to, kai praėjusių metų liepą Turkijos pietuose buvo aptikta ši kurdų šeima, įsiplieskė karštos diskusijos dėl to, kodėl jos atstovai negali vaikščioti normaliai.
Dvi dukros ir sūnus visuomet juda keturiomis, o viena duktė ir vienas sūnus gali truputį paeiti kaip visi normalūs žmonės.
Visi jie geba stovėti tiesiai, tačiau trumpą laiką, jų keliai sulenkti, o galva šiek tiek pasvirusi į priekį.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad tokio reiškinio žmonių evoliucijoje priežastis – geninės klaidos.
Tačiau kiti mokslininkai mano, kad genines anomalijas sukėlė smegenų pažeidimai, dėl kurių žmonės priversti judėti tokiu keistu būdu.
Tačiau visi sutinka su vienu: žmonių eisenos maniera, primenanti meškos „eiseną”, gali padėti gauti vertingos informacijos apie tai, kaip vaikščiojo mūsų protėviai, kurie dar tada netoli tenuėjo nuo primatų.
Skirtingai nei gorilos ir šimpanzės, kurios vaikšto pasiremdamos pirštų krumpliais, šie žmonės pasiremia delnais, jų pirštai neliečia žemės, o užriesti į viršų tam tikru kampu.
Londono ekonomikos mokyklos psichologas Nikolas Čampfis, stebėjęs šią šeimą, sako, kad, sprendžiant iš visko, broliams ir seserims išryškėjo giliai smegenyse užkoduoto nevalingo elgesio atavizmo požymiai.
Jo nuomone, tokį žmonių elgesį sukėlė geninės anomalijos.
Profesorius Čampfis BBC programos interviu, pavadintame „Šeima, vaikštanti keturiomis”, sakė, kad nuodugniai ištyrus šiuos žmones paaiškėjo, jog jų organizmas visiškai prisitaikęs vaikščioti keturiomis.
„Tie suaugę žmonės juda taip, kaip prieš keletą milijonų metų vaikščiojo mūsų protėviai”.
Šie penki žmonės, gyvenantys kartu su tėvais ir 13 kitų brolių bei seserų, yra protiškai atsilikę, nes serga smegenėlių ataksija – smegenų neišsivystymo forma.
Mokslininkai mano, kad jų tėvai, kurie patys yra protiškai atsilikę, savo vaikams perdavė unikalią genų kombinaciją, o tai ir sąlygojo jų vaikščiojimo manierą.
Profesoriaus Čampfio nuomone, didelės reikšmės turėjo ir tai, kaip buvo auklėjami vaikai: tėvai nesureikšmino vaikų eisenos.
Kiti mokslininkai mano, kad tokią vaikščiojimo manierą sąlygojo tik geniniai veiksniai.
Tyrinėtojai pasakojo, kad trys moterys (34, 22 ir 18 metų), turinčios šią problemą, didžiąją laiko dalį leidžia namo kieme, tačiau vienas iš brolių, 28-erių vyras, vaikšto kaimo gatve keturiomis, kur primityviu lygiu bendrauja su kaimiečiais.
Tyrinėtoja Džemina Charison iš „Passionate Productions” kompanijos pasakė: „Jie vaikšto kaip gyvuliai, ir pirmas įspūdis nėra malonus. Tačiau mus teigiamai nuteikė šios šeimos gerumas ir šiluma”.