Sausio pabaigoje tarp įvairių sričių mokslininkų įvyko rimtas susirėmimas dėl smulkių vandens gyvūnėlių.
Ne, mes nekalbame apie Benihanos moliuskų mėtymo atvejį, kurio teisminis procesas taip pat buvo sausį. Tuomet virėjas taip įsismagino, kad ėmė mėtyti moliuskus į lankytojų burnas.
Tai buvo ne šiaip pietūs, tai buvo tiesiog šou.Vis dėlto vienas vyrukas pabandė išsisukti nuo atskriejančio moliusko ir susižeidė kaklą.
Jis buvo išvežtas į ligoninę ir galiausiai mirė. Jo žmona padavė virėją į teismą, norėdama prisiteisti 16 milijonų dolerių. Vasarį virėjas Benihana buvo išteisintas.
Atstovauja karpių šeimai
Vis dėlto šįkart kalbėsime apie mokslininkų varžybas dėl smulkiausios žuvies. Kartu tokia žuvis taptų ir pačiu smulkiausiu stuburiniu gyvūnu. Jungtinė mokslininkų komanda pranešė atradusi suaugusią žuvį, kurios ilgis siekia tik 7,9 milimetro. Nauja rūšis buvo pavadinta Paedocypris progenetica. Ji yra sutinkama ypač rūgščiose Indonezijos pelkėse. Po kruopščių tyrimų paaiškėjo, kad miniatiūrinis stuburinis yra karpių šeimos narys.
Mokslininkai savo atradimus aprašė žurnale „Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences”. Vien šio žurnalo pavadinimas užima 10 kartų daugiau vietos negu pati žuvis, tituluota mažiausiu pasaulyje stuburiniu gyvūnu.
Yra daug didesnių sliekų
Jei norėsite pagauti šią nedidukę žuvytę, nepatariame ant kabliuko mauti Driloleirus americanus, geriau žinomą (kokiems dešimčiai žmonių) kaip gigantišką Palūzos slieką.
Vasario mėnesį vienas Aidaho universiteto studentas buvo pirmasis žmogus, pamatęs šį slieką po 20 metų pertraukos. Šis baltos spalvos sliekas gali užaugti net iki 1 metro ilgio.
Vis dėlto pačiais ilgiausiais sliekais laikomi Australijos žemės kirminai. Jų ilgis siekia net iki 3 metrų. Guodžia tik tai, kad šie sliekai gyveno labai giliai po žeme.
Atsirado konkurentas
Nespėjus išdžiūti žurnalo, kuriame buvo išspausdintas straipsnis apie mažiausios žuvytės atradimą, dažams, Vašingtono universitetas paskelbė peticiją apie dar mažesnę žuvį.
Pasirodo, Teodoras Pytčas tokį atradimą padarė dar praėjusių metų rugsėjį. T.Pytčo straipsnis buvo išspausdintas Japonijos ichtiologų draugijos žurnale „Ichthyological Research”.
Mokslininkas nurodė, kad suaugę Photocorynus spiniceps rūšies patinai siekia tik 6,2 milimetro. Šie Filipinų vandenyse gyvenantys patinėliai yra visiškai sveiki ir normalūs. Įdomu, kad tos pačios rūšies patelės yra daug didesnės – 46 milimetrai. Šių žuvų lytinis gyvenimas vadinamas seksualiniu parazitizmu.
Patinėliai apsigyvena patelėse
Savo straipsnyje Teodoras Pytčas paaiškina seksualinį parazitizmą citata iš 1938 metų Viljamo Bybo veikalo: „Patelė skleidžia patinus viliojantį kvapą, todėl šie visiškoje tamsoje pamiršta visas kitas savo funkcijas, pragraužia skylutes daug didesnės patelės šonuose ir apsigyvena joje.
Patinėliai maitinasi patelės maisto atsargomis ir, praradę visas kitas žuviai būdingas funkcijas, yra skirti tik apvaisinimui. Mano manymu, tai visiškai nepagrįsta fantazija, bent jau tol, kol tai nebus įrodyta moksliškai”. Teodoras Pytčas mano, kad tai įrodyti jam pavyko.
Miniatiūrinis patinas tampa tik apvaisinimo organu. Didžiąją dalį jo kūno sudaro reprodukciniai organai. Patelė atlieka visas reikalingas funkcijas už save ir už patiną, o šiam lieka vienintelė užduotis – pratęsti giminę.