Kinijos visuomeninio maitinimo įstaigos, siekdamos išsaugoti savo šalies miškus, keičia senus įpročius. Vienkartinės medinės valgomosios lazdelės – populiariausi stalo įrankiai – nuo balandžio 1 d. bus apmokestintos 5 procentų vartojimo mokesčiu.
Šios naujovės tikslas – apriboti medienos vartojimą ir saugoti aplinką.
10 procentų mokesčiu taip pat bus apmokestintos jachtos, golfo kamuoliukai ir lazdos, o brangūs laikrodžiai ir dideli automobiliai – 20 proc. mokesčiu. Beje, atšaukiamas veido ir plaukų priežiūros produktų mokestis.
Kinija kasmet pagamina apie 15 milijardų vienkartinių medinių lazdelių ir tam sunaudoja maždaug 2 milijonus kub. metrų medienos (10 milijonų medžių, užimančių 46 kv. kilometrų plotą).
Užsisakant vieną maisto porciją atnešama viena lazdelių pora. Maži restoranai siūlo vienkartines lazdeles kaip nemokamą higienos alternatyvą klientams, abejojantiems virtuvės švara.
Namie arba didesniuose restoranuose žmonės naudojasi daugkartinėmis lazdelėmis, dažnai pagamintomis iš plastiko, o šis mokestis, kaip spėjama, tik padidins jų pardavimo apimtis.
Tačiau valgymo lazdelėmis etiketas liko nepakitęs. Valgyti reikia dešine ranka taip, kad delnas atsisuktų į viršų.
Jei delnas nusuktas į apačią, vadinasi, išleidi iš jo savo turtus. Kuo toliau nuo lazdelės galo mergina laiko šį įrankį, tuo toliau nuo namų ji ras savo vyrą.
Sulaužyti lazdelę – blogas ženklas. Jei lazdelės netyčia iškrenta iš rankų, jūs privalote užmokėti už maistą, tačiau tik po to, kai padavėjas pakeis jas nauja pora.
Niekada nesmeikite lazdelių vertikaliai į ryžių lėkštę, nes tai primena rūkomųjų lazdelių rūšį bažnyčioje ir simbolizuoja mirtį.
Pasak legendos, V amžiaus iki Kristaus didysis kinų filosofas Konfucijus buvo pagrindinis lazdelių šalininkas.
Jo argumentai tokie: žmogžudystės priemonėms ne vieta prie pietų stalo. Todėl maistą prieš valgį reikėjo supjaustyti mažais vieno kąsnio gabaliukais, o peiliai buvo uždrausti.
Imperatoriaus rūmuose pirmenybė buvo teikiama lazdelėms iš sidabro. Buvo manoma, kad jos pajuoduos prisilietusios prie maisto, apnuodyto metalų oksidais.
Paprasti mirtingieji valgė lazdelėmis iš dramblio kaulo, lakuoto medžio arba bambuko – iki tol, kol atsirado plastmasė. Kinijoje beveik visur buvo naudojamos lazdelės iš atsparaus metalo, kol čia kojos nepakišo politika.
Amžiną atilsį komunistų lyderis Hu Jaobangas 1985 metais pasiūlė: „Mes turime pagaminti daugiau peilių ir šakučių, nusipirkti daugiau lėkščių ir valgyti kinų maistą vakarietšikomis manieromis, tai yra kiekvienas iš savo lėkštės. Tokiu būdu mes galėsime išvengti infekcinių ligų”.
Valdžios koridoriuose jo pasiūlymas atsitrenkė kaip į sieną. Po dvejų metų Hu Jaobangas neteko darbo. Tačiau tam tikros prasmės jo žodžiuose buvo. Netrukus pasirodė vienkartinės lazdelės.
„Jiaren Gourme” restorano šeimininkas vienoje iš Pekino gatvelių trauko pečiais. „Šis mokestis neprivers manęs atsisakyti vienkartinių lazdelių”, – sako jis.