Bendrame katile – mėgėjai ir profesionalai

Pinigų kultūrai dalybose padvelkė asmeniniais interesais ir konservatyviu požiūriu į naujoves

Ekspertai paskelbė savo verdiktą, kaip išdalyti Kauno kultūros projektams skirtus 2,5 milijono litų. Ekspertų darbo kokybę ir rezultatus miesto Taryba įvertins kitą savaitę įvyksiančiame posėdyje.

Miesto visuomenė savo nuomonę ėmė reikšti greičiau.

Dvelkia užpraėjusiu amžiumi

VDU Menų institute vakar ekspromtu surengta diskusija „Internetinės kultūros vaidmuo humanitarų savivokoje”, į kurią pakviesti kompozitoriai, menotyrininkai, muzikologai, filosofai ir architektai. Jos rengėja, Ekspertų darbo grupės narė, menotyrininkė Rasa Andriušytė neslėpė, kad diskusiją inspiravo šiųmetės pinigų dalybos kultūros projektams.

„Šiuolaikinio kūrėjo darbas pasmerktas be pasaulinio konteksto žinojimo, pasiekiamo per internetą. Jei dabar kurtum, nežinodamas konteksto, atrodytum kaip keistuolis, išlindęs iš dilgėlių”, – diskusijoje kalbėjo architektas Algimantas Kančas.

„Virtualaus pasaulio bijo tik tas, kuris silpnas savo profesijoje, nes internetas apnuogina”, – svarstė kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

„Daliai visuomenės naudinga būti karaliais savo kieme. Internetas išveda į pasaulį, kuriame negalioja kiemo karūnos, regalijos ir savo susikurtas reikšmingumas. Nuomonė apie kūrybą internete atplaukia iš nereguliuojamų gelmių, dėl vertinimų neįmanoma susitarti, – teigė dailininkas Vladas Oržekauskas. – Technologijų baimė gimdo neigimą. Ko nesupranti, to ir neapkenti”.

„Todėl ir būtina jaukinti visuomenę, kad ji nebijotų ir nesipiktintų tuo, ko nesupranta”, – kvietė menotyrininkė Jūratė Tutlytė.

Geriausiai įvertino keturiolika renginių

Per du paskutiniuosius posėdžius kultūros projektų vertinimo ekspertų darbo grupė balsavo atskirai dėl kiekvieno iš 255 projektų. Jie jau buvo išrikiuoti pagal aštuoniolikos ekspertų skirtus penkiabalės sistemos vertinimo balus. Iš anksto nuspręsta, kad finansinės paramos sulauks tik 3,5 – 5 balais įvertinti projektai. Tad ekspertų pridėtos ar atimtos net dvi dešimtosios balo dalys turėjo įtakos rikiuojant projektus pagal pirmenybę gauti finansinę paramą iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Aukščiausio įvertinimo – penkių balų – sulaukė keturiolika miesto renginių. Kauno kultūros „geriausieji” – marga publika. Tai – garsiausi profesionalaus meno renginiai – tarptautiniai Pažaislio muzikos (ekspertų siūlymas – paremti 220 tūkstančių litų), Kauno džiazo (100 tūkstančių), lėlių teatrų (12 tūkstančių) festivaliai, Poezijos pavasaris (14 tūkstančių). Į keturioliktuką taip pat pateko mėgėjų meno šventės „Suk, suk ratelį” (6 tūkstančiai ir dar tiek, skirtų iš Kultūros rėmimo fondo) ir „Ei, studente, sukis vėju” (5 tūkstančiai), „Moksleiviško teatro dienos” (12 tūkstančių).

Aukščiausio įvertinimo sulaukė ir M.Valančiaus skverelį galerija po atviru dangumi kasmet paverčiantis Tekstilininkų ir dailininkų gildijos projektas (15 tūkstančių). Tačiau per praėjusias šv.Kalėdas jam pinigų buvo sugraibyta tik iš Savivaldybės administratoriaus rezervo fondo. Dar vienas, ekspertų nuomone, geriausias renginys – Kauno apskrities viešosios bibliotekos tęstinis projektas „Kauno savastis Lietuvos tūkstantmečio kontekste”, išsiskiriantis orientacija į įvairaus amžiaus, išsilavinimo publiką bei naujovišku temos pristatymo būdu.

Penkiais balais ekspertai įvertino ir fotografų gildijos ataskaitiniame susirinkime į miltus dėl kokybės sumaltą tarptautinę fotografijos parodą „Gamta – visų namai” (11 tūkstančių litų), užpernai startavusias Kauno fotografijos dienas (22 tūkstančiai), mišraus choro „Leliumai” koncertų ciklą (6 tūkstančiai), planuojamą Kauno kariliono inauguracijos šventę (8 tūkstančiai) bei 1 200 egzempliorių tiražo savaitraščio „Nemunas” leidybą (100 tūkstančių ir dar 60 tūkstančių, gautų iš Kultūros rėmimo fondo).

Ekspertų vertinimų paralelės

Tolesnėje kultūros projektų pagal reitingus rikiuotėje – taip pat daug keistenybių. Pirmenybę gauti finansavimą ekspertai suteikė vienkartiniams koncertams, o ne renginių puokštę siūlantiems festivaliams ar projektams. Ekspertų darbo grupės narės Leokadijos Januškienės vadovaujamo mišraus choro „Gintaras” numatomas paminėti jubiliejus (7 tūkstančiai litų) surinko daugiau balų nei daugybę publikos suviliojantis festivalis „Operetė Kauno pilyje” (100 tūkstančių). Beje, šiam renginiui miesto parama suplanuota 30 tūkstančiais litų mažesnė.

Tautinių šokių ansamblio „Suktinis” jubiliejus (4 tūkstančiai litų) ekspertų yra vertinamas labiau nei neginčijamu Kauno simboliu tapęs sportinių šokių konkursas „Gintarinė pora” (40 tūkstančių).

Tik faktai: Jūratės ar Česlovo Norvaišų ekspertų darbo grupės sudėtyje nėra. Kauno choreografams ekspertų darbo grupėje atstovauja Kauno choreografų tarybos pirmininkas Kazimieras Kondratavičius, muzikams – kitų iš miesto biudžeto paremtų projektų dalyviai: Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas Petras Bingelis, kompozitorius, karilionierius Giedrius Kuprevičius ir jau minėtoji L.Januškienė, Lietuvos chorvedžių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė. Be to, iš 18 ekspertų – net 7 Savivaldybės valdininkai ir politikai.

Beje, šio Chorvedžių sąjungos Kauno skyriaus veikla, ekspertų nutarta paremti 4 tūkstančiais litų (kas gali paneigti, kad tai ne pirmininkės alga), vertinama labiau nei tokia pat suma paremtas XV tarptautinis kaulinio porceliano seminaras „Idėja”. Kaip ir festivalis „Ei, senoliai, patrepsėkim” (2 tūkstančiai litų), surinkęs didesnį balų skaičių nei 50 pasaulio šalių skaitomo meno ir kultūros interneto portalo www.kamane.lt tobulinimas bei plėtra (20 tūkstančių). Saporo sniego skulptūrų festivalis (17 tūkstančių litų), į kurį kasmet vyksta ir miesto valdininkai, ekspertams atrodo daug svarbesnis kultūrinis įvykis nei vienų pasaulio tekstilės lyderių kauniečių rengiamo festivalio „Textile” interneto svetainės sukūrimas (3 tūkstančiai ir iš Kultūros rėmimo fondo gauti 7 tūkstančiai).

Siūlė kviesti daugiau autoritetų

Šių kontroversiškų paralelių netektų vedžioti, jei profesionalaus ir mėgėjų meno projektai būtų vertinami atskirai, o finansuojami iš atskirų kultūros pinigų „puodo” dalių. Valdininkams Ekspertų darbo grupėje atstovaujantis Savivaldybės Kultūros ir švietimo departamento direktorius Virginijus Mažeika patvirtino, kad profesionalios kūrybos ir mėgėjiškos saviraiškos vertinimų neatitikimas šiemet akivaizdus. Šių sričių projektus galima būtų atskirti, tačiau esą būtų sunku nustatyti proporciją, kokiu santykiu remti profesionalųjį ir mėgėjišką meną. „Vienas Savivaldybės tikslų – skatinti miestiečių saviraišką. Turime pripažinti, kad svarbu ne tik klausyti koncerto, bet ir pačiam dainuoti. Todėl esu įsitikinęs, kad didžioji pinigų dalis turėtų tekti mėgėjiškam menui”, – teigė V.Mažeika.

Ekspertų darbo grupė šiemet, anot V.Mažeikos, „dirbo nuoširdžiai”. Tačiau ateityje jos sudėtį valdininkas siūlė keisti. „Būti ekspertais reiktų pakviesti daugiau kultūros ir meno autoritetų. Kaune pakankamai prestižinių apdovanojimų – Nacionalinės, „Fortūnos”, Auksinių kryžių – laureatų, kurių autoritetas neverstų abejoti priimamais sprendimais”, – kalbėjo V.Mažeika.

Tradiciją vertino be kritinės dimensijos

Kauno menininkų bendruomenės atstovė, Lietuvos dailininkų sąjungos į ekspertų komisiją deleguota menotyrininkė Rasa Andriušytė apgailestavo, kad šiemet kultūros vadybininkai pasiūlė nedaug naujų idėjų ir jų įgyvendinimo formų. Tačiau netgi šį nedidelį pluoštelį naujovių palaikė ekspertų darbo grupės absoliuti mažuma. „Atrenkant projektus vyravo gana konservatyvi nuostata aukštesnį įvertinimo reitingą suteikti tradiciniams dalykams. Remtis tradicija nėra blogai, tačiau ją ekspertai vertino be kritinės dimensijos. Tarkim, neatsižvelgta, kad kai kurie nebe pirmą kartą rengiami projektai – pabodę, ne kartą matyti, nesiūlantys nieko naujo”, – sakė R.Andriušytė.

Ji išsitarė, kad tarp ekspertų komisijos narių kartais jautėsi kaip balta varna – neproteguojanti kokio savo projekto. „Komisijos sudarymo principas – ydingas. Ekspertais neturėtų dirbti tie, kurie patys rengia projektus. Nes, nori nenori, iš didžiulio kiekio kultūrinės pasiūlos akys krypsta į savąjį renginį, – svarstė R.Andriušytė. – Ekspertų darbo grupę reikėtų sudaryti iš labiau nešališkų žmonių. Tarp jų neturėtų būti Kultūros centrų darbuotojų ar festivalių rengėjų atstovų. Ir dar: kodėl vienos sąjungos pirmininkas įtrauktas į ekspertų darbo grupę, o kitiems – negalima?”

Antri metai miesto kūrybinių sąjungų pirmininkai nebekviečiami į ekspertų darbo grupę. Tačiau šiųmetėje ekspertų darbo grupėje dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis, tiesa, formaliai čia atstovaujantis Meno kūrėjų asociacijos Kauno skyriui.

Virtualiems projektams pasipriešinta

R.Andriušytę labiausiai pribloškė, kad kaimo kapelijų šventė „Grok, Jurgeli” sulaukė tradicinio ekspertų pritarimo, o šiuolaikinės informacijos apie Kauno kultūrą ir meną sklaidos ES erdvėje projektams („Kamanė”, tekstilininkų festivalio interneto svetainė, CD leidyba) pasipriešinta. „Šiuolaikinėje kultūros sampratoje egzistuoja ne tik spausdintas žodis, parodose kabantys paveikslai, bet ir virtuali erdvė. Didelė ir Kauno jaunimo dalis ne skaito (tapo problema net studentus nusiųsti į biblioteką), o lindi internete”, – atkreipė dėmesį R.Andriušytė.

„Menotyrininkė įsitikinusi, kad reikėtų atskirti pinigų profesionaliajam ir mėgėjiškam menui „katilus”. Tačiau, jos nuomone, didesnis „katilas” turėtų atitekti profesionaliajam menui: „Aukšto profesinio lygio kūriniai demonstruoja lygį, skatina kitus jo siekti, auklėja publiką”, – teigė menotyrininkė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.