Pyktis kenkia sveikatai

Kiekvienas žinome, kas yra pyktis, ir kiekvienas esame jį pajutęs. Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymo veikla, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai.

Ši emocinė būsena gali svyruoti nuo švelnaus suirzimo iki nevaldomo siautėjimo. Dėl šio jausmo gali kilti įvairiausių problemų: konfliktai darbe, pasikeisti tarpasmeniniai santykiai, galiausiai pyktis gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimo kokybę.

„Lygios galimybės” pykti

Tiek, kiek pyktis kenkia vyro sveikatai, tiek pat jis kenkia ir moters sveikatai. Mokslininkai nurodo, kad konfliktų su vyrais metu pyktį užgniaužiančios moterys dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir vėžio nei tos, kurios besibardamos išlieja savo pyktį. Galima sakyti, kad pradžioje moterims būna mažesnė rizika susirgti širdies ligomis, tačiau, gyvendamos „kaip kare”, ilgainiui jos pasiekia tokį pat rizikos laipsnį, kaip ir vyrai.

Pykčiui išreikšti reikalingi tam tikri suvaržymai, ribos, kurių negalima nepaisyti. Nes pykčio išliejimas šeimoje – šaukimas ir plūdimasis, nieko neišspręsdamas, gali tapti santykių pablogėjimo, susvetimėjimo priežastimi. Kai į šį ratą įtraukiami vaikai, sukuriama psichologiškai ydinga aplinka naujos asmenybės vystymuisi. Mažas vaikas tikrai nesupras, kodėl mamytė, supykusi ant tėčio ar ant viršininko, šaukia ant savo vaikučių. Kada tai vyksta, o tai vyksta labai dažnai, pradeda vyniotis naujas problemų kamuolys, apimantis kaltės jausmo atsiradimą, vedantį į neurozes ir depresijas.

Pykčio gesinimas

Taigi, ką mes galime padaryti? Pažadėti sau niekada nepykti? Ne, šito bandyti nevertėtų, nes pyktis yra natūrali mums duota emocija, ir mes vis tiek pyksime – kiekvienas žmogus tai daro. Taip pat nereikia stengtis užgniaužti pykčio savyje, kad jausmai sugraužtų iš vidaus. Pykčio slopinimas žaloja labiau negu jo išliejimas.

Pykite, kai jus kas nors provokuoja, bet neišlikite pikti! Kuo greičiau „atvėskite”! Po to nustatykite pykčio šaltinį ir pašalinkite jį, išsiaiškindami iškilusią problemą.

Skubėkite atvėsti

Jei vyrams būdingesnis nesusivaldymas, tai įpykusios moterys išlieka susijaudinusios valandą ar net ilgiau. Per šį laikotarpį organizmui padaroma daug žalos. Tokiu metu pats veiksmingiausias dalykas – fizinis krūvis: pasivaikščiojimas, plaukymas, kilimų siurbimas… Bet koks fizinis krūvis padės jums nusiraminti ir, svarbiausia – išsaugoti sveikatą.

Padarykite „minutės pertraukėlę”

Pykčio priežastis dažnai būna kas nors mūsų darbo aplinkoje. Bet įstaiga, ko gero, nėra patogi vieta, kur galėtum išsikrauti, skaičiuodamas nubėgtus kilometrus. Jei nugirdote kolegas nemaloniai jus apkalbant, išeikite kuriam laikui į parką ar tiesiog į lauką.

Ten, kur negalite atlikti paprasčiausių fizinių pratimų, raskite vietelę, kur galėtumėt medituoti ar užsiimti kita atsipalaidavimo technika. Jei susirinkimo metu viršininkas jus kritikuoja ir jūs paprasčiausiai neturite galimybės pakilti ir išeiti, bent įsivaizduokite paliekantis kambarį ir atsiduriantis kur nors nuošaliau.

Neįsileiskite pykčio ir piktų žmonių

Apsupkite save laimingais žmonėmis. Jei nenorite būti piktas, stenkitės bendrauti su nepiktais žmonėmis. Žmonių nuotaika ir elgesys yra užkrečiami. Aišku, tai nereiškia, kad reikia stengtis būti apsuptam nuobodžiai pozityvių žmonių. Sveikiausia bendrauti su optimistiškais, racionaliai galvojančiais ir mokančiais spręsti problemas žmonėmis.

Pykčio gydymas

Jei negalite susidoroti su pykčiu ir trinka sveikata, derėtų apsilankyti pas psichoterapeutą ar psichiatrą. Jis padės surasti tikrąsias pykčio priežastis, paskirdamas reikalingus tyrimus bei konsultacijas, o, esant reikalui, ir gydymą.

Jei esate jautri, „greitai supykstanti ir lėtai atvėstanti asmenybė”, ypač svarbus magnis (Mg). Jis palaiko normalų impulsų plitimą smegenyse ir ląstelėms reikalingos energijos gamybą, reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, mažina kraujagyslių spazmus. Jei magnio organizme labai mažai, jo stygiaus simptomai gali pasireikšti net ir nestiprios emocinės įtampos metu. Kai vartojama tablečių, kurių sudėtyje yra ne tik Mg, bet ir vitamino B6, poveikis būna stipresnis, nes vitaminas B6 – tai centrinei nervų sistemai labai svarbi medžiaga. Abiejų šių mineralinių medžiagų yra preparate Magne B6. Svarbu žinoti, kad, kovojant su stresu, magnio preparatų reikia vartoti pakankamai ilgai – 1–2 mėn.

Atminkite

Pykčio pašalinti neįmanoma ir nėra protinga mintis bandyti šito siekti. Nepaisant kiekvieno iš mūsų pastangų, pasaulyje vyks dalykai, keliantys pasipiktinimą, ir dažnai tas pyktis bus labai teisėtas ir pagrįstas. Bet, kontroliuodami savo pyktį ir nukreipdami jį teisinga linkme, galite padaryti savo gyvenimą sveikesnį ir laimingesnį ilgame, pilname įvykių kelyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Pyktis kenkia sveikatai"

  1. as

    intriguojantis spektaklis butinai nueikit

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.