Pakliuvo į juridinius spąstus

Keliolika Dotnuvos gatvės gyventojų šeimų jau antra savaitė verčiasi be vandens, o „Kauno vandenys” net nebežada jiems padėti

Istorija būtų juokinga, jei nebūtų graudi – vienuolika metų vandentiekiu naudojęsi miestiečiai sužinojo, kad gedimų jų gatvele einančiame vamzdyne „Kauno vandenys” nepataisys. Mat juridiškai tokio vamzdyno apskritai nėra. Jis neužfiksuotas planuose, neatiduotas į „Kauno vandenų” balansą ir nėra juridinio pagrindo skirti lėšų darbams.

Antros grupės invalidai, senukai ir šeimos su mažais vaikais vis dar negali patikėti, kad tą vandentiekio trasą jiems teks iš naujo pakloti savo lėšomis. Arba semtis vandenį iš užterštų šulinių, nešiotis kibirais iš toliau gyvenančių kaimynų, kaip dabar.

Nebežino, ką daryti

„Kai vanduo dingo, skambinome į avarinę tarnybą. Buvo atvažiavę gal keturis kartus, kažką pakrapštė, gatvę atkasė ir pasakė, kad niekuo padėti negali. Vandentiekio vamzdžiai nutiesti blogai, reikės juos perkloti, o mokėti už tai turėsime mes. Dar patarė palaukti, kol atšils, gal viskas savaime susitvarkys”, – pasakoja 12-ojo Dotnuvos gatvės namo gyventojas Edmundas Andriušis.

Jo kieme yra šulinys, tačiau dėl tirpstančio sniego jo vanduo užsiteršė ir plika akimi matyti, kad naudojimui jis netinkamas.

„Darbus mums kažkada atliko tie patys „Kauno vandenys”, jei padarė negerai, tai kodėl mes vėl turime mokėti? Tegu pataiso ir į planus įtraukia, jei reikia”, – nesutinka su tokia skriauda vyriškis.

„Mano vaikas, pamatęs, kad reikia vandenį su kibirais nešioti, paklausė, ar mes mieste gyvename”, – šypteli iš nemalonaus kuriozo, kuris pareikalaus nemenkų investicijų, kito namo gyventojas Virginijus Veryga. Gali būti, kad gatvelės gyventojams remonto darbams teks surinkti apie 20 tūkstančių litų.

Ilgametė painiava

„Aš į šią gatvę atsikėliau prieš keturiolika metų. Vandens čia visai nebuvo, paskui žmonės leido prisijungti per daržus. Vėliau tą sklypą pardavė ir mes vėl likome be vandens. Tada kreipėmės į „Kauno vandenis”, jie mums įvedė vandentiekį. Mokėjome po 600 litų nuo kiekvieno namo, o dokumentų mums niekas nedavė. Nepaaiškino ir to, kad turime dar kažkur įregistruoti. Jei mums prie to pakloto vamzdyno vandenį prijungė, o namuose pastatė skaitiklius, manėme, kad viskas gerai. Jei buvo blogai, tai kodėl leido naudoti?” – nesupranta Laima Šalugienė, tuometinių darbų iniciatorė.

„Buvo atvažiavę į mūsų namus, nuėmė skaitiklį, kažką darė, sakė, kad tikriausiai kažkur vamzdis trūkęs, reikia laukti, kol vanduo išsiverš į paviršių. Negaliu suprasti, kaip tas vamzdynas jiems nepriklauso, jei juo ateina vanduo, už kurį mes jiems mokame. Kaip jie tada mums skaitiklius pastatė, jei tų vamzdžių nėra?” – ironizuoja Regina Šablauskienė.

Gelbėti nepriklauso

„Kauno vandenų” tinklų eksploatacijos skyriaus viršininkas Vytautas Navickas neneigia, kad Dotnuvos gatvės gyventojų nuo jos ištikusios bėdos vaduoti neketina.

„Mes juridiškai neturime teisės remontuoti mums nepriklausančių tinklų. O šie mums tikrai nepriklauso, turiu dokumentą, kuriame nurodyta, kad linija nuo prisijungimo šulinio Josvainių gatvėje yra paslaugos gavėjų nuosavybė. Mėginome žmonėms padėti, bet tai buvo, galima sakyti, labdara. Vamzdynas paklotas ne 180 cm gylyje, kaip priklauso, o 120 cm, todėl užšalo. Reikia jį pakloti iš naujo, kitos išeities nematau”, – sako V.Navickas.

Jis tikina, kad „Kauno vandenys” niekuomet neturėjo teisės kloti naujus tinklus, tai atlikdavo kita organizacija, todėl gyventojų priekaištai, kad jie verčiami antrą kartą mokėti už tuos pačius darbus, yra visiškai nepagrįsti.

„Jau 1997 metais buvo aišku, kad tie vamzdynai pakloti netinkamai, todėl mes ir neperėmėme į savo balansą. Žmonės tą puikiai žinojo, gal pamiršo, o gal dabar jiems taip patogiau. Neatmetu, kad kažkas galėjo dirbti mūsų vardu, su tuo esu ne kartą susidūręs. Jie iki šiol neatliko vamzdyno inventorizacijos, teisinės registracijos, todėl jis apskritai nėra įteisintas ir įtrauktas į planus. Daug tokių atvejų ir kitur – Aleksote, Šančiuose, Panemunėje, net miesto centre. Žmonės jungėsi vieni nuo kitų, daug kas neturi savo įvadų. Mūsų pareiga, kur nors sprogus vamzdynui, tuojau pat išjungti vandenį, mes tai ir padarome. Be vandens lieka keletas vartotojų, visi jie pyksta, bet juridiškai neturi jokių teisių reikšti mums pretenzijas”, – tikina V.Navickas.

Jo nuomone, normaliai sutvarkyti visus mieste esančius vandentiekio tinklus kada nors reikės, nes šią šaltą žiemą avarijų buvo itin daug. Negyvenamuose pastatuose sprogus vamzdžiams, vanduo buvo užsukamas dešimtims gyventojų, o suremontuoti tų sprogusių vamzdynų ir atnaujinti vandens tiekimą nebebūdavo kaip dėl tų pačių juridinių priežasčių. Tačiau tokiam tinklų tvarkymo projektui net ir 5 milijonų litų būtų mažoka.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.