Sukviesti publiką į Žemaitkiemio dvare vykstančius elitinio meno renginius – ne problema: 25 minutės greitkeliu Klaipėdos link – kauniečiams seniai nėra gąsdinantis atstumas
Žemaitkiemio dvare šią vasarą vyksiančių renginių programa šiemet pirmą kartą tokia gausi, kad jau galima kalbėti apie suklestėjusį naują kultūros centrą netoli Kauno. Tiesa, Žemaitkiemyje puoselėjama miestiškoji kultūra: daugumos renginių dalyviai ir publika – iš Kauno.
Pažaislio muzikos festivalio koncertuose, profesionalių dailininkų simpoziume, elitinio kino vakaruose „Dvarorama”, vykstančiuose Žemaitkiemyje, aplinkinių kaimų gyventojų retai pamatysi.
„Jei turėčiau daugiau laiko, gal imčiausi rengti ką nors specialaus, atitinkančio vietinių skonį”, – svarstė Žemaitkiemio dvarininkas Mindaugas Šventoraitis. Sukviesti publiką iš Kauno dvarininkui – ne problema. 25 minutės greitkeliu Klaipėdos link – Žemaitkiemio svečiams seniai nėra gąsdinantis atstumas.
Vertina bendravimą su menininkais
Prieš pat Jonines į Žemaitkiemį susirinko penktojo skulptorių simpoziumo „Žemaitkiemis 2005” dalyviai. Devyni menininkai tris savaites kurs, bendraus, dalyvaus tuo metu dvare vyksiančiuose kituose renginiuose.
„Man bendravimas su menininkais suteikia laimės. Visi ligšiolinių simpoziumų dalyviai tapo dvaro garbės nariais, toliau puikiai su jais bendraujame. Simpoziumo metu vykstant kūrybiniam procesui dvaras tarsi prašviesėja”, – kalbėjo M.Šventoraitis.
Jis ir šiemet paneigė, kad kada nors dvare bus įkurtas skulptūrų parkas, nors skulptūrų kasmet daugėja. „Tiesiog norisi kiek pasipuošti, nes sovietmečiu šis dvaras buvo visiškai suniokotas”, – kalbėjo dvarininkas.
Žemaitkiemio, dvarui 2009 metais sukaks 500 metų. Šio dvaro pakilimas buvo iki 1800 metų, kai čia gyveno grafai Prozorai. Kunigaikščių Giedraičių nuosavybės metais dvaras buvo nugyventas, grafai Tiškevičiai jį perstatė, o generolas Nagevičius, kurio valdymo laikais dvaras tapo tik ūkinės paskirties, tarpukariu baigė sunaikinti buvusį aristokratišką dvaro pastato grožį.
Sovietmečiu čia įsikūrė kolūkio raštinė. M.Šventoraitis, inžinierius nuo Lekėčių, šį dvarą įsigijo prieš šešerius metus ir po truputį dvaro teritoriją didina. Naujasis dvaro savininkas ėmė ypač akcentuoti kultūrinę dvaro paskirtį. „Kaimo turizmo čia nebus”, – yra pažadėjęs M.Šventoraitis.
Kurs optimistinės nuotaikos skulptūras
Per penkerius skulptūros simpoziumo „Žemaitkiemis” gyvavimo metus jo kuratorė, dvaro šeimininkė Miglė Kosinskaitė, atrado geriausią jo trukmę, tinkamiausias kūrinių temas ir dalyvių skaičių. Tris savaites kviestiniai menininkai iš Kauno ir Vilniaus šiemet kurs optimistinės nuotaikos skulptūras, papuošiančias jau išpuoselėtą dvaro teritoriją.
Vilniečiai menininkai Dalia Navikaitė ir Vytautas Žaltauskas iš augalų kurs Lietuvos žemėlapį. Šiuo žemės meno projektu menotyrininkė ir skulptorius sieks sužadinti būsimųjų žiūrovų susižavėjimą gimtuoju kraštu. „Išsivežtas teigiamas įspūdis gal virs kitais gerais darbais tėvynės labui”, – tikisi V.Žaltauskas.
Vilnietis tapytojas Audrius Gražys iš metalo kurs „Pakilimo taką”, tapytoja Miglė Kosinskaitė ir kaunietė dizainerė Evelina Rinkevičienė – skulptūrą iš medžio „Išėjimas”. Kaunietis architektas Audrys Karalius su sūnumi numatė „pastatyti” siūbuojantį vėjyje „Horizontalų dangoraižį”, o alytiškis keramikas Audrius Janušonis – medyje patupdyti keraminį žmogutį. Kaunietis grafikas Egidijus Rudinskas sukurs plokštuminę skulptūrą ant dvaro klojimo sienos, o skulptorius Tadas Vosylius – dar kol kas mįslingą kompoziciją.
„Svarbiau menininko asmenybė nei jo atstovaujamas meno žanras”, – įsitikinusi Miglė Kosinskaitė, šiemet „Žemaitkiemio 2005” simpoziume specialiai subūrusi tarpdisciplininę menininkų komandą.
Klojime surengs kino naktis
Menotyrininkė D.Navikaitė svarstė, kad Žemaitkiemio dvarininkų siekis plėtoti čia kultūrą – europietiškas požiūris į ateitį. Europoje esą jau suprasta, kad vienintelė galimybė atsilaikyti prieš kinų produkciją – ugdyti įvairių profesijų atstovų kūrybiškumą.
Žemaitkiemyje pernai pirmą kartą su pasisekimu buvo surengta vaikų dailės stovykla, ketinama įkurti biblioteką ir kino teatrą. Jo užuomazgomis bus galima džiaugtis jau šią vasarą – dvaro klojime liepos 1-3 dienomis bus rodomas geras kinas. Filmai bus demonstruojami vakare ir naktį, todėl kino gurmanai čia rinksis su savo palapinėmis ir kempingo nameliais ant ratų. Manyta surengti kino festivalį, tačiau dvaro šeimininkai sakė paskutinę akimirką supratę, kad šiemet dar nepajėgs. „Festivalį reikia rengti visus metus. Šiemet tam pritrūkome laiko”, – prisipažino M.Šventoraitis.
Artimiausiuose dvarininkų planuose – gyvenamojo dvaro pastato restauravimas. Tai galėtų pratęsti kultūros renginių sezoną, šiuo metu pasibaigiantį Naujųjų metų karnavalu.
Žilvinė Petrauskaitė