Regina ir Gediminas Kušleikos kurtis sodų bendrijoje „Dituva” pradėjo tuščiame 1987 metais įsigytame sklype. Čia jie dirba, ilsisi ir įgyvendina tik savo idėjas.
„Pradžioje buvo nelengva. Atvažiuodavome, pasistatydavome palapinę, užsikurdavome laužą ir plėšėme „plėšinius”, o sūnus dar mažas buvo”, – sako p. Regina.
Paklausta, ar verta tiek dirbti, nes juk pailsėti, pabūti gamtoje galima ir prie jūros, šeimininkė susimąstė: „Na, kam… Vis važiuodavom pas draugus… Esu kilusi iš provincijos, nuo Mažeikių. Mama turėjo sklypelį ir jame visada ką nors augino. Todėl ir aš norėjau turėti savo, kad galėčiau rankas į žemę sukišti, kad pati puoščiau, įgyvendinčiau savo sumanymus”.
O sumanymų tikrai originalių besą. Prie sausuolio padėtos ir, jei ne molio vazonas su gėlėmis ant jų, tarsi laukiančios darbų pradžios akėčios. Prie šulinio – kaimiškos tvoros fragmentas, nudžiūvusi slyva nukabinta pajūryje surinktais nugludinto medžio gabaliukais, kerziniuose batuose pražydusios gėlės, iš seno kelmo besistiebiantis ricinmedis.
„Sūnus Ramūnas, dabar gyvenantis užsienyje, anksčiau taip pat norėdavo ką nors sava užauginti. Nuo mažens leidau auginti visa ką norėjo. Štai išdygo alksniukas, norėjau išrauti kaip piktžolę, o jis neleido – pats rūpinosi, augino. Kai medelis paaugo, persodinome į laisvą vieta kitapus kelio. Dabar jau didžiausias medis”, – pasakoja moteris.
Kaip gimsta sumanymai – patys sugalvojate, ar vartote žurnalus, klausiu. „Dažniausiai sugalvojame patys, kartais būna, kad žurnale ką nors įdomaus pamatai, norisi įgyvendinti. Bet, pagalvoju, kodėl būtinai turiu kopijuoti. Norisi įžvelgti kitaip, nenoriu daryti taip, kaip kiti, čia aš savo idėjas įgyvendinu, – sako p. Regina. – Mėgstu viską, kas natūralu – akmenis, sausuolius, labai patinka keramika, senoviški „uzbonai”.
„Išmečiau kerzinius prakiurusiais padais batus, o va, Regina tuoj žemių pripylė ir gėles susodino”, – papildo žmoną p. Gediminas.
Dirbantys šeimininkai ir žiemą čia ilsėtis važiuoja kiekvieną savaitgalį. Regina stojasi ant slidžių, o Gediminas takus pasišluoja, eina pasivaikščioti. „Kūrenam plytą, kepam „kūgelį”, vėdarą. Medžiotojas draugas gyvena šalia, tai su juo vyras mėgsta pabendrauti”, – tęsia pokalbį moteris.
Namo rūsyje šeimininkas yra sukaupęs antikvarinių daiktų kolekciją. „Kas kokį rakandą meta lauk – aš surenku, nors dabar šiukšlyne jau nieko vertingesnio neberasi – visi pamėgo,” – sako p. Gediminas. Susėdus prie didelio kaimiško medinio stalo, galima apžiūrėti senovinius šautuvus, spėlioti, kam kažkada buvo naudojamas vienas ar kitas įrankis, karštos vasaros dieną pasimėgauti rūsio vėsa. Viskas byloja, kad čia gyvena darbštūs, sumanūs ir kūrybingi žmonės.
Rima Bruzgulytė
„Vakarų ekspresas”
kur nuotraukytes?