Nemažai daliai lietuvių išvykus dirbti į užsienį, taip pat stiprėjant ir bendravimui su kitomis šalimis, kasmet į Lietuvą siunčiama vis daugiau pinigų.
Tai padaryti galima keliais būdais, iš kurių vieni gelbsti pinigų prireikus staiga, o kiti priimtini dėl mažesnių paslaugos mokesčių.
Gavusi perlaidą iš Italijos, siųstą naudojantis tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Western Union” paslaugomis, viena „Vakarų ekspreso” skaitytoja nustebo, kad eurai į litus jai buvo konvertuoti kursu 3,26, nors oficialus euro ir lito kursas šalyje yra 3,45. Dėl to moteris, kuriai buvo siųsta 390 eurų, prarado apie 70 litų.
Kursas kinta
Pasak „Western Union” klientų aptarnavimo skyriaus vadovo Mariaus Paravinsko, išsiųstas viena valiuta perlaidas į kitą, kuria jos bus išmokamos, kompanija perskaičiuoja pagal atitinkamų valiutų keitimo kursą, nustatomą ir keičiamą remiantis įvairiais valiutų rinkos šaltiniais ir atsižvelgiant į valiutų rinkos tendencijas bei kitus veiksnius.
Pasak „Western Union” partnerės AB „Lietuvos paštas” finansinių paslaugų skyriaus viršininkės Romualdos Griciukienės, siunčiant pinigus iš skirtingų šalių šis kursas gali būti nevienodas, taip pat jis gali keistis, pavyzdžiui, dukart per dieną.
„Siuntėjas žino, kokiu kursu bus siunčiama ir, jei šis netinka, gali daryti kaip nors kitaip. Gavėjas, jei jam kas nors netinka, gali pinigus grąžinti atgal, bet tokiu atveju siuntėjas siuntimo mokesčio neatgaus”, – aiškino R. Griciukienė.
Paštuose pinigines perlaidas galima atsiimti tik nacionaline valiuta, o „Western Union” atstovo Lietuvoje „Hansabanko” padaliniuose – tiek nacionaline valiuta, tiek ir JAV doleriais.
M. Paravinsko teigimu, bankas kiekvienu konkrečiu atveju gali patarti, kuria valiuta palankiau išsiųsti ar atsiimti „Western Union” pinigų perlaidas.
Pasak R. Griciukienės, šis pinigų siuntimo būdas yra gana brangus, nes perlaida ateina labai greitai – per keliolika minučių, o paprasta pašto perlaida keliauja apie 2 savaites. Vis dėlto, nors ši paslauga brangi, dėl patogumo ja naudojamasi gana dažnai. Daugiausia pinigų siunčiama iš Anglijos, Airijos ir Ispanijos.
M. Paravinskas pastebi, kad paprastai „Western Union” paslaugomis naudojamasi norint pagelbėti ekstremalioje situacijoje atsidūrusiam keliautojui, jei šis pametė pinigus ar turi neplanuotų išlaidų, taip pat paremti namuose likusius artimuosius, padėti studijuojantiems ar dirbantiems užsienyje.
Anot jo, šis pinigų siuntimo būdas yra greitas, patogus ir paprastas, nes tai galima padaryti žinant tik pinigų gavėjo vardą, pavardę ir šalį, kurioje jis yra, ir neturint banko sąskaitų. Visus mokesčius už paslaugą sumoka siuntėjas, o gavėjas neturi jokių papildomų išlaidų.
Pagal standartus – pigiau
Siųsti pinigus į užsienio valstybes ar gauti iš jų galima ir per bankus. Tiesa, šiuo atveju tiek siuntėjas, tiek gavėjas privalo turėti sąskaitą banke.
Pasak SEB Vilniaus banko Prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vytauto Siniaus, įprastai tarptautinis mokėjimo nurodymas gavėją pasiekia per dvi darbo dienas. Tačiau klientas gali pasirinkti ir skubų ar labai skubų pinigų pervedimą, kuris gali būti atliktas net tą pačią dieną.
Pasak V. Siniaus, Lietuvai tapus ES nare pigo pinigų pervedimo eurais į ES šalis paslauga. Pervedimai eurais į EEB šalių bankus tose šalyse dabar kainuoja tiek pat, kiek ir jų viduje.
Dėl šios priežasties, taip pat ir dėl daugėjančių verslo bei kitokių santykių, didėja iš Lietuvos į ES šalis ir iš jų į Lietuvą pervedamų pinigų srautai.
Beje, anot V. Siniaus, klientai, pervedantys lėšas į Europos šalių bankus ir norintys išvengti papildomo apmokestinimo turėtų atminti, kad labai svarbu naudoti teisingus gavėjo ir mokėtojo rekvizitus. Europos šalyse galioja vienas sąskaitų numerių ir banko (SWIFT) kodų standartas. Todėl norint išvengti papildomo apmokestinimo, mokėtojas pervesdamas lėšas mokėjimo nurodyme turėtų pateikti gavėjo sąskaitą bei banko kodą pagal nustatytus standartus.
Standartizuotų duomenų naudojimas leidžia Europos bankams automatizuoti lėšų pervedimo procesus ir didinti pervedimų patikimumą. Dauguma Europos šalių bankų taiko papildomus mokesčius pervedimams, kuriuose yra nurodyti reikalavimų neatitinkantys duomenys, arba tokius pervedimus grąžina mokėtojui.
V. Sinius pastebi, kad pervedimams eurais į ES šalis yra numatyta dar viena sąlyga – pinigų pervedimo išlaidas (bankų komisinius mokesčius) dalijasi tiek mokėtojas, tiek pinigų gavėjas. Tai reiškia, kad mokėtojas sumoka bankui komisinius mokesčius už pervedimo vykdymą, o gavėjas – kitus bankų mokesčius.
Tuo tarpu vykdant įprastus tarptautinius pervedimus be šio banko mokesčių pasidalijimo būdo yra galimi dar du mokesčių tipai: kai bankų komisinius mokesčius moka mokėtojas arba kai mokesčius moka pinigų gavėjas. Mokesčių tipą nurodo pinigus pervedantis asmuo.
Klientai gali pasirinkti ir mokėjimo nurodymo pateikimo kanalą, t.y. atnešti mokėjimo nurodymą į banko skyrių arba atsiųsti nurodymą internetu. V. Siniaus teigimu, atlikti tarptautinių mokėjimų nurodymus internetu yra ir patogiau, ir pigiau.
Į sąskaitą banke pinigai ateina tokia valiuta, kokia buvo padarytas pavedimas. Pinigus galima atsiimti ir nacionaline valiuta. Tokiu atveju į litus bus konvertuojama tos dienos banko valiutų kursu. Iš litų į eurus konvertuojama banko supirkimo kursu, kuris artimas buhalteriniam.
Praėjusiais metais piniginių perlaidų iš užsienio į Lietuvą privatūs asmenys atsiuntė trečdaliu daugiau nei 2004-aisiais – apie 600 mln. litų. Didžiąją dalį, nors tiksliai ir nežinoma, kokią, sudaro emigrantų atsiunčiami pinigai.