Pasak Žemės ūkio ministerijos bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, pagal Stojimo į Europos Sąjungą nuostatas Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES narės, 2004 m. paramai tiesioginėmis išmokomis (TI) galėjo panaudoti tik 25 proc. senosiose ES šalyse mokamų išmokų dydžio ES biudžeto lėšų sumos. TI, mokamos iš ES biudžeto kasmet (iki 2007 m.) didėja po 5 proc., taigi šiemet jos sudaro 35 proc. ES išmokų dydžio. Nuo 2007 m. TI didės po 10 proc. ir 2013 m. ES biudžeto lėšomis finansuojama parama pasieks 100 proc. ES paramos lygį.
Pagal išsiderėtas stojimo į ES sąlygas, kiekviena naujoji ES šalis narė prie išmokų, skiriamų iš ES biudžeto, pagal savo galimybes kasmet gali papildomai mokėti dar iki 30 proc. ES paramos lygio vadinamųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų.
Tiesioginės išmokos už 2006 metus
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pabrėžė, kad ministerija siekė maksimalių TI dydžių už 2006 metus, tai yra, kad iš nacionalinio biudžeto galėtų mokėti visus ES leidžiamus 30 proc. papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. Tam, pasak jos, iš nacionalinio biudžeto reikėtų skirti 446,89 mln. Lt.
LR Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, atsižvelgdamas į valstybės biudžeto galimybes, priėmė kompromisinį sprendimą – papildomas nacionalines išmokas už šiuos metus mokėti tokiu pat lygiu, kaip ir 2005 m. Vyriausybės nutarimu papildomoms nacionalinėms išmokoms iš valstybės biudžeto už 2006 m. bus skirta 330,74 mln. Lt. Pasak ministrės K. Prunskienės, šios lėšos užtikrins didesnį paramos lygį augalininkystės sektoriuje.
Finansavimo šaltiniai
R. Krasuckis priminė, kad už pievas, ganyklas, sodus, uogynus, pūdymus, pievas, ganyklas, pašarinių augalų pasėlius ir kitas papildomomis nacionalinėmis TI neremiamas žemės ūkio naudmenas mokama tik pagrindinė išmokos dalis iš ES lėšų (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo – EŽŪOGF). „Šiemet pagrindinė TI dalis sudaro 35 proc. ES taikomos paramos lygio ir siekia 172 Lt/ha. Praėjusiais metais pagrindinė išmoka buvo 139,95 Lt/ha, 2004 m. – 113 Lt/ha. Taigi kasmetinis realus paramos didėjimas yra 23-24 proc.”, – pažymėjo R. Krasuckis.
Už intensyviai auginamus ir ES remiamus augalus: grūdus, aliejinius (rapsus, saulėgrąžas, sojas, sėmeninius linus), ankštinius (lęšius, vikius), žolių sėklas ir bulves, skirtas krakmolo gamybai, šiemet tiesioginės išmokos sieks 367 Lt/ha, baltymingus augalus – 482 Lt/ha, pluoštinius linus – 587 Lt/ha. Kasmetinis paramos didėjimas siekia 8-10 proc.
R. Krasuckis paaiškino, kad už pasėlius, remiamus dar ir papildomomis nacionalinėmis išmokomis, TI mokamos iš trijų šaltinių:
•pagrindinė dalis (35 proc. ES lygio), mokama iš ES lėšų (EŽŪOGF), šiemet siekia 443,8 mln. Lt;
•papildomoji dalis (25 proc.) mokama iš Kaimo plėtros plano (KPP) priemonėms finansuoti skirtų ES lėšų – 115,3 mln. Lt (iš jų 23,06 mln. Lt yra KPP bendrojo finansavimo (nacionalinės) lėšos) ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų papildomoms nacionalinėms TI augalininkystės sektoriui – 116, 325 mln. Lt.
„Iš viso augalininkystės sektoriui už 2006 m. tiesioginėmis išmokomis bus išmokėta 675,425 mln. Lt parama”, – sakė R. Krasuckis. Tiesioginių išmokų dydžiai 1 ha paskaičiuoti pagal pernai deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą – 2,574 mln. ha. „Jei šiemet bus tinkamai deklaruotas didesnis žemės ūkio naudmenų plotas, tiesioginės išmokos 1 ha bus atitinkamai mažesnės, nes bendra tiesioginių išmokų suma lieka ta pati”, – paaiškino R. Krasuckis. Šiemet deklaruojamas plotas visiškai paaiškės pasibaigus deklaravimui. Tuomet ir bus patikslintas naujas pagrindinės išmokos dalies įkainis.
Iš viso tiesioginėms išmokoms už 2006 metus (pasėlius, gyvulius ir pieną) numatoma panaudoti 889,85 mln. Lt, tai yra 100 mln. Lt daugiau negu pernai.
Tikrinimas ir kontrolė
Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojo Vito Lopinio, šiais metais bus dar atidžiau tikrinama, kaip laikomasi geros agrarinės būklės reikalavimų. Patikros vietoje nustačius, kad deklaruotame plote auga medžiai, krūmai, piktžolės ir nevykdoma jokia žemės ūkio veikla, laikoma, kad plotas neatitinka reikalavimų paramai gauti. Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustatydama konkrečiam pareiškėjui taikytiną sankcijų dydį, atsižvelgs į tai, ar pažeidimai sunkūs, ar jie kartojasi ir pan. Jeigu nustatoma, kad reikalavimų nesilaikoma tyčia, pareiškėjas praranda teisę į išmoką
Žemės ūkio ministrė sakė mananti, kad jei žmogus nėra žemdirbys ir neturi sąlygų palaikyti žemę geros agrarinės būklės, jis turėtų ją išnuomoti tiems, kurie ūkininkauja, arba pasinaudoti ES parama ir apsodinti ją mišku, arba siekti kitų pajamų šaltinių.
Mokėjimo tvarka
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pabrėžė, kad pagal ES reglamentą TI yra mokamos nuo einamųjų metų gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Pasak K.Prunskienės, pernai didžioji tiesioginių išmokų dalis buvo išmokėta jau iki kovo 31 d., o balandį buvo dirbama tik su probleminėmis paraiškomis, kurias reikėjo papildyti ar patikslinti. Panašiai tiesiogines išmokas už 2005 metus ketinama užbaigti mokėti ir šiemet. Tokių pat terminų bus stengiamasi laikytis ir mokant TI už 2006 metus.
R. Krasuckis akcentavo, kad paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. duomenys bus naudojami ir paramai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais” administruoti. Šios paramos priemonės yra skirtingos, administruojamos pagal atskiras taisykles, tačiau išmokos už nenašias žemes mokamos kartu su tiesioginėmis išmokomis. Už 2006 m. deklaruotas nenašias žemes numatoma išmokėti apie 180 mln. Lt, už 2005 m. bus išmokėta 165,734 mln. Lt, už 2004 m. buvo išmokėta 162,281 mln. Lt. Pagal KPP priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais” 2004-2006 m. iš viso skirta 507,215 mln. Lt.
Pasak ministrės K. Prunskienės, ES reglamentas leidžia tiesiogines išmokas mokėti iki pat birželio pabaigos. Lietuva šį procesą baigia iki balandžio 30 d., net dviem mėnesiais anksčiau nustatyto termino.
Žemės ūkio ministrė K. Prunskienė pažymėjo, kad 2005 m. gauta apie 226 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti, 2004 m. – per 238 tūkst. paraiškų (išmokėta 488 mln. Lt tiesioginių išmokų), dar apie 110 tūkst. paraiškų gauta išmokoms už mažiau palankias ūkininkauti žemes (tokiomis pripažinta apie 43 proc. žemių), taigi iš viso Žemės ūkio ministerijai per Nacionalinę mokėjimo agentūrą tenka administruoti apie 570 tūkst. paraiškų. „Tai šimteriopai daugiau paraiškų negu tenka administruoti visoms kitoms Lietuvos ministerijoms kartu paėmus, todėl visiškai nerealu, kad patikrinti visas paraiškas ir išmokėti visas išmokas būtų galima iki Naujųjų metų, kaip žmonės kartais nepagrįstai tikisi „, – pabrėžė K. Prunskienė. Ministrė pastebėjo, jog mokant išmokas, stengiamasi laikytis tolygumo principo, kad skirtingų rajonų žemdirbius pasiektų panaši TI dalis ir jie nesijaustų skriaudžiami.
K. Prunskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomeninėms organizacijoms, savivaldybių taryboms, žemdirbių asociacijoms leidžiama kreiptis į ministeriją ar Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir ypatingos ūkinės svarbos atveju prašyti paankstinti TI mokėjimus. Pasak ministrės, į tokius prašymus atsižvelgiama, suprantant į išskirtines aplinkybes patekusių žemės ūkio sektoriaus subjektų poreikius.
Tiesioginių išmokų mokėjimo sistema išlieka nepakitusi
ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis paneigė visuomenėje pasklidusį gandą, jog tiesiogines išmokas galėsią gauti tik žemės savininkai. R. Krasuckis patikino, kad nei 2006 m., 2007 m. ar 2008 m. tiesioginių išmokų sistemos esminės nuostatos nesikeičia ir teisę gauti TI, kaip ir iki šiol, turės ūkininkaujantys ir žemę dirbantys asmenys. „Šiuo atžvilgiu žemės nuosavybės klausimai visai nėra svarstomi, ūkininkai gali dirbti ir savo, ir nuomojamą žemę. Žinoma, jei žemės savininkas pats ir dirba savo plotuose, tuomet jam TI priklauso kaip ir visiems kitiems ūkininkams”, – paaiškino R. Krasuckis.