Prezidentas Seime perskaitė metinį pranešimą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Seime perskaitė metinį pranešimą.
Kreipdamasis į Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybinių institucijų narius Prezidentas V.Adamkus įvertino padėtį šalyje, aptarė vidaus ir užsienio politikos gaires.
Prezidentas apgailestavo, kad įsigilinus į Lietuvoje vykstančius politinius ir ekonominius procesus, už „viešojo intereso“ ir „teisingumo“ šūkių neretai slepiasi savanaudiškumas, cinizmas ir siauri partiniai interesai.
„Būtinybė realiai grąžinti viešąjį interesą į politiką, į visus jos lygmenis – tai vienas svarbiausių šiandien Lietuvai kylančių iššūkių“, – pabrėžė šalies vadovas.
Vertindamas Lietuvos laimėjimus, Prezidentas atkreipė dėmesį, kad sparčią ūkio plėtrą, visuomenės demokratėjimą ir laipsnišką gerovės kilimą dar labiau sustiprins efektyvus Europos Sąjungos paramos panaudojimas.
„Tikslingas ir skaidrus Europos Sąjungos lėšų ir galimybių panaudojimas Lietuvos gerovei dabartyje ir ateityje kurti – antras didelis iššūkis visuomenei“, – sakė valstybės vadovas.
Tačiau Prezidentas V. Adamkus nuogąstavo, kad jei Lietuvą pasiekiančios paramos nelydės valstybės valdymo, švietimo ir mokslo, socialinės paramos ir sveikatos apsaugos reformos, atsinaujinimo ir modernizavimosi efektas nebus visavertis ir ilgalaikis.
„Jei to nebus, ES lėšos gali atnešti net žalos – iškreipti žmonių lūkesčius, skatinti korupciją ir nepasitikėjimą valstybės institucijomis“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad ES parama turi būti koncentruojama vykdant struktūrines reformas, ypač švietimo ir mokslo, bei Lietuvos energetikos ir transporto sistemą integruojant į europinę sistemą bei Europos rinkas.
Pažymėjęs, kad šios investicijos turėtų prisidėti prie žmonių gyvenimo lygio augimo, valstybės vadovas teigė reikalausiąs, jog būtų viešai skelbiama, kaip naudojamos struktūrinių fondų lėšos.
Ta proga Prezidentas pabrėžė naujų įstatymų poveikio vertinimo svarbą. Šalies vadovo įsitikinimu, įstatymai dažnai rengiami ir pateikiami skubotai, rimtai nesigilinant į kitų šalių patirtį, neįvertinus viešųjų interesų.
Prezidentas V. Adamkus pažymėjo, kad efektyvus viešojo administravimo ir valstybės tarnybos sistema turėtų tapti institutu, užtikrinančiu viešąjį interesą. Šalies vadovas apgailestavo, kad valstybės valdymo sistema vis dar remiasi ne profesionalumo ir visuotinių tikslų pagrindu, o dažnai tampa asmeninių ir siaurų partinių interesų įkaite.
„Reikalavau ir reikalausiu, kad, vertinant politikų ir valstybės tarnautojų elgesį, politinės moralės kriterijai būtų laikomi ne mažiau svariais už teisinius“, – pabrėžė Prezidentas.
Šalies vadovas sakė pasigendąs iš Seimo politinės valios priimti Valstybės politikos etikos kodeksą. Prezidento manymu, valstybės tarnautojų etikos kodeksas pagaliau įteisintų nediskutuotiną politinės atsakomybės svarbą mūsų visuomenėje.
Prezidentas V. Adamkus atkreipė dėmesį, kad korupcijos lygis Lietuvoje nemažėja. Šis reiškinys labiausiai paplito tose srityse, kur iki šiol neįvyko reformos ir nepagrįstai dominuoja valstybinis sektorius.
„Siekiant kovoti su korupcija ir didinti politinio gyvenimo skaidrumą, būtina kurti patikimą ir aiškią partijų ir rinkimų finansavimo sistemą, kad ne pinigai, o idėjos ir politinės programos lemtų rinkėjų apsisprendimą“, – pabrėžė Prezidentas.
Valstybės vadovas akcentavo valstybės valdymo tobulinimo būtinybę. Prezidento nuomone, steigti naujas įstaigas, norint geriau koordinuoti atskiras valdymo grandis, nėra tinkamas sprendimas. Šalies vadovo įsitikinimu, valdymo sistemos reforma turi remtis demokratizavimo, decentralizavimo ir valdžios priartinimo prie žmonių principais.
Prezidentas V. Adamkus dar kartą pasisakė už apskričių naikinimą ir spartesnį regionų valdymo demokratizavimą. Valstybės vadovas pritarė tiesioginių merų rinkimų idėjai – išrinkti valdininkai jaus didesnę atsakomybę, todėl mažės nepagrįsta centrinės valdžios įtaka, augs pasitikėjimas savivaldybėmis, daugiau galių įgys seniūnijos.
„Valdymui decentralizuoti, regioninių valdžios struktūrų ir savivaldos sistemai gerinti turi būti panaudojamos ir ES paramos lėšos“, – tvirtino Prezidentas V. Adamkus.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos strateginis tikslas – sudaryti sąlygas spartesniam Lietuvos ūkio produktyvumo ir gyventojų pajamų augimui. Prezidentas pabrėžė, kad spartūs ekonomikos tempai ir jų dėka augančios biudžeto įplaukos kartu su ES teikiamomis galimybėmis taps stimulu rūpintis šalies patrauklumu investuotojams, verslo aplinkos gerinimu, gebėjimu prisitaikyti prie konkurencijos ir globalių pokyčių.
„Tik taip galime tikėtis gyvenimo gerėjimo, emigracijos mažėjimo ir išvykusiųjų grįžimo į Lietuvą“, – sakė Prezidentas.
Kalbėdamas apie Lietuvos energetikos perspektyvas, Prezidentas V. Adamkus paragino Vyriausybę aktyviai ginti Lietuvos interesus svarstant Europos energetikos politiką, aktyviau ieškoti konkrečių sprendimų energetinių tiltų statybai ir Lietuvos energetikos sistemos integravimui į bendrąją Europos energetikos rinką.
Prezidentas taip pat pabrėžė darbo jėgos apmokestinimo mažinimo svarbą. Valstybės vadovas sakė, kad pernai skaitydamas metinį pranešimą, iškėlė tikslą Lietuvai per penkiolika metų priartėti prie ES ekonominio išsivystymo lygio.
Prezidentas V. Adamkus patvirtino, kad šis ambicingas tikslas yra pasiekiamas, bet kartu reikėtų kelti ir tarpinius tikslus.
„Pavyzdžiui, ar nevertėtų siekti iki 2010-ųjų patekti į konkurencingiausių pasaulio šalių dvidešimtuką? Išsikėlę tokį tikslą, įsipareigotume nuolat gerinti mokestinę ir administracinę aplinką. Nebijokime kritiškai vertinti savo pažangos, pripažinti nesėkmių bei mokytis iš savo ir kitų klaidų. Jau porą metų raginu kuo daugiau dėmesio skirti biudžeto vertinimui. Visuomenė turi teisę žinoti, kokios naudos gauname iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų. Nuo to turėtų priklausyti ir tolesnis lėšų skirstymas“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį į dabartinę teisėsaugos sistemos būklę. Valstybės vadovo nuomone, būtina sukurti vieningą, atskiras teisėsaugos grandis jungiančią ir jų darbą koordinuojančią sistemą.
Be to Prezidentas sakė negalįs likti abejingas šiandieninei situacijai teismų sistemoje.
„Teismų veikla sulaukia visuomenės nepasitikėjimo ir kritikos, ir tam neretai esama pagrindo.Todėl artimiausiu metu pateiksiu naują Teismų įstatymo redakciją bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius teisėjų atranką, skyrimą, karjerą ir su tuo susijusius klausimus“, – sakė Prezidentas V.Adamkus.
Valstybės vadovas savo metiniame pranešime taip pat akcentavo socialinės paramos sistemos tobulinimo svarbą.
Kalbėdamas apie pernelyg centralizuotą sveikatos apsaugos sistemą, Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad sveikatos politika turi remtis bendrais ūkinės veiklos principais, o ne atskirų privilegijuotų grupių interesais.
Lietuvos vadovas sakė tikįs, kad tinkamas ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas atneš daug teigiamų permainų šalies mokslui.
Prezidentas V. Adamkus atkreipė dėmesį, kad visus šiuos pokyčius Lietuva išgyvena, būdama patikima Europos Sąjungos ir NATO narė, aktyviai dalyvaudama taikos atkūrimo darbuose Afganistane ir Irake, remdama demokratijos plėtrą geografiškai ir istoriškai artimose valstybėse.
Neabejotina, kad Lietuva turi tęsti šį užsienio politikos įdirbį, pasiektą gerais kaimyniniais santykiais ir pragmatiška partneryste“, – sakė Respublikos Prezidentas.
Baigdamas metinį pranešimą, Prezidentas V. Adamkus palinkėjo stiprybės ir drąsos įvardinti savo trūkumus bei klaidas ir turėti išminties jų nekartoti.
„Tikėkime savo laisve, savo valstybe, savo Lietuva ir darykime viską, kad kuo daugiau tokio tikėjimo rastųsi ir stiprėtų kiekviename Lietuvos žmoguje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.