Iš kalbos dingsta žodis „šiukšlės”. Jį pakeitė žodis „atliekos”, o dabar dar tikslesnis būtų žodžių junginys „antrinės žaliavos”. Šios yra perdirbamos. Daugumoje šalių antrinių žaliavų perdirbimas yra patikima, geras pajamas duodanti verslo sritis.
Rūšiuos namuose
Antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo verslas Klaipėdoje pastaraisiais metais įgauna naują pagreitį: steigiamos naujos įmonės antrinėms žaliavoms rinkti, čia pat veikia ir perdirbimo įmonės. Gyventojai pratinami prie naujos buities kultūros: nebemesti buitinių atliekų į vieną konteinerį, o dar namuose rūšiuoti kaip antrines žaliavas ir jas kaupti specialiuose konteineriuose, kurių ir senų, ir naujų jau pastatyta mūsų kiemuose.
Valo Lietuvą
„Klaipėdos kartono” komercijos direktorius Alfredas Stonkus sakė, kad 2005 metais bendrovė perdirbo 110 tūkstančių tonų makulatūros, iš kurios pagamino 95 tūkstančius tonų gero popieriaus ir kartono.
„Valome visą Lietuvą ir visas Baltijos šalis. Jei mūsų įmonė neveiktų taip pajėgiai, kaip dabar, šimtai tūkstančių tonų antrinių žaliavų būtų supūdyta, sumurdyta į tokius sąvartynus kaip Kalotėje”, – priminė A. Stonkus.
Pagrindinė žaliava, kuria „minta” bendrovė „Klaipėdos kartonas”, yra iš prekybos centrų surenkamos gofruoto kartono pakuotės. Ką „išlukštena” prekybos centrai, iki 90 procentų Lietuvoje jau yra surenkama ir pristatoma perdirbti. Tačiau vien savas kraštas mūsų senosios kartono įmonės „neišmaitintų”.
Veža ir iš užsienio
Vakarų Lietuvoje surenkamos antrinės žaliavos sudaro tik 45 procentus to, ką įmonė perdirba. Kita žaliavų dalis atsivežama iš netolimo užsienio: 18 – 20 procentų iš Latvijos ir Estijos, 10 – 11 iš Kaliningrado srities, kartais ir iš Švedijos ir Lenkijos.
Rinkti ir perdirbti antrines žaliavas yra vienas svarbių reikalavimų ES šalims.
Perdirbdama antrines žaliavas, įmonė „Klaipėdos kartonas” gamina popierių ir kartoną naujai vadinamajai gofrotarai gaminti.
Kilogramais nebeperka
„Klaipėdos kartonas” dirba lygiagrečiai su antrinių žaliavų surinkimo įmonėmis. Kai kurių gyventojų liūdesiui, žmonės skruzdės, traukiantys vežimėlius su makulatūra, į „Klaipėdos kartono” įmonę jau nebemina tako. Nes iš gyventojų makulatūra čia nebesuperkama. Su įmonėmis sudarytos sutartys.
Neužkaskime pinigų
A. Stonkus atkreipė dėmesį, kad mūsų žmonėms dar daug reikia mokytis, kol susiformuos teisingas požiūris į atliekų rūšiavimą. „Netinkamai elgdamiesi su atliekomis, mes išmetame pinigus, užkasame juos į žemę. O kuo toliau, tuo brangiau tai kainuos. Jau dabar palaidoti toną perdirbti netinkamų atliekų Europos šalyse kainuoja 90 eurų. Tai yra labai brangu, ir šią kainą turės mokėti gyventojai.
Todėl svarbu buitines atliekas surūšiuoti taip, kad kuo mažiau liktų netinkamų perdirbti.
Mūsų mieste jau einama teisinga linkme: kiemuose vis daugiau pastatoma konteinerių atliekoms rūšiuoti. Kuo mažiau liks nerūšiuotų, tuo mažiau kainuos išvežti. Kainos tik didės, ir gana pastebimai.”
Klaipėdiškiams reikia žinoti, kad „Klaipėdos kartonas” neperdirba senų laikraščių. Ši makulatūra čia perdirbti nepriimama.
Laikraščius perdirba kitos šalies įmonės, gaminančios medienos plaušo plokštes, dėklus kiaušiniams arba vaisiams.
Pratina rinkti
Antrinių žaliavų rinkimo verslas mūsų mieste įsibėgėja. Jau kelerius metus ir pas mus renkamos ne tik popieriaus, bet ir stiklo bei plastiko atliekos.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistė Olga Borisova informavo, kad UAB „Cleanaway Klaipėda” (buvęs antrinių žaliavų centras) 2005 metais surinko daugiau kaip tris tūkstančius tonų popieriaus ir kartono, 600 tonų stiklo ir daugiau kaip 150 tonų plastiko atliekų.
Kuriamos darbo vietos
Bendrovės „Cleanaway Klaipėda” vadovas Gintautas Mockevičius sako, kad antrinių žaliavų perdirbimo verslas plečiasi, todėl iš šios ūkinės veiklos gyvenančios įmonės jaučiasi vis tvirčiau.
Šiuo metu jo vadovaujamoje bendrovėje yra 15 darbo vietų. Prie rūšiavimo konvejerio ateina dirbti asmenys iš Darbo biržos. Atskiriamas kartonas, mišrus popierius, polietilenas ir plastikas nuo perdirbti netinkamų atliekų, kurių pasitaiko.
Vežimėliai neišnyko
Čia uždirba ir tie žmonės, kurie popieriaus makulatūrą kaip skruzdės tempia ant savo pečių ar ridena vežimaičius. Šiame antrinių žaliavų kaupimo punkte (UAB „Specialus autotransportas” teritorijoje) už kilogramą įvairių antrinių žaliavų mokama nuo 6 iki 15 centų.
Į klausimą, ar bendrovė „Cleanaway Klaipėda” tikrai skatina pavienius klaipėdiškius rinkti plastiko (polietileno pakuočių, plastiko butelių) ir makulatūros atliekas ir gabenti į jų įmonę, direktorius atsakė, kad tikrai taip.
Už atitinkamos kokybės plastiko atliekas mokama iki 20 centų už kilogramą. Pavasariui atėjus, kai nutirpęs sniegas apnuogins išmėtytas polietileno pakuotes, plastikinius butelius, laiko turintys žmonės gali rinkti, kaupti ir gabenti antrinių žaliavų perdirbėjams. Jei šis darbas jums bus pagal pečius, galite neblogai uždirbti. Pigiausios yra stiklo atliekos – nuo 5 iki 10 centų už kilogramą.
Puikiai dalį miesto švarina Jonas Žukauskas, kiekvieną dieną į žaliavų kaupyklą atvežantis po kelis šimtus kilogramų makulatūros. Šeima iš to gyvena.
Tvarka mažina mokesčius
„Mes patys sau kuriame aplinką. Kuo anksčiau įprasime tvarkingai rūšiuoti atliekas, tuo gražiau, švariau gyvensime, mažiau išleisime lėšų įvairiems su tuo susijusiems mokesčiams”, – sakė G. Mockevičius.
Nemažus kiekius šių atliekų surinko ir UAB „Švaros diena”. Šioje srityje dirba ir kitos bendrovės – „Specialus autotransportas”, „Švaros projektai”, „Vienituras”.
Aplinkos kokybės skyriaus specialistai pastebėjo, kad dar daug lieka nesurinkta stiklo ir plastiko atliekų, dar daug kur kiemuose nėra specialių konteinerių, o ten, kur yra, būna perpildyti, laiku neišvežami.
Dedama daug vilčių, kad atliekų rūšiavimo ir antrinių žaliavų kaupimo srityje gerų permainų sulaukti padės UAB „Specialus autotransportas”. Ši bendrovė daugiabučių namų kiemuose jau pastatė kelis šimtus spalvingų konteinerių atliekoms rūšiuoti.