Šiandien Vilniuje pasibaigusiame 3-ios pagal dydį Europos Parlamento frakcijos posėdyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas Lietuvos galimybėms įsivesti eurą nuo 2007-ųjų pradžios. Europarlamentarės dr. Onos Juknevičienės teigimu, Lietuvos galimybės gana didelės, tačiau būtina ne tik vieningai dirbti pagrindinėms Lietuvos valdžios institucijoms, tačiau ir pasitelkti kitų būsimųjų euro zonos narių paramą.
„Džiaugiuosi, kad Liberalų ir demokratų aljansą už Europą (angl. Alliance of Liberals and Democrats for Europe, ALDE) biuro diskusijoje dalyvavo aukšti Lietuvos pareigūnai, o renginys sulaukė didelio dėmesio. Euro įvedimo klausimas neturėtų tapti dar vienu senųjų valstybių narių įrankiu, kuris didintų jau ir taip nemažą atskirtį tarp senosios ir naujosios Europos, – sakė europarlamentarė dr. Ona Juknevičienė. – Manau, bendra Lietuvos ekonominė situacija yra palanki euro įvedimui. Turime suprasti, kad Maastrichto kriterijai nebus lemiami priimant ES sprendimą. Tačiau oponentai juos gali išnaudoti kaip formalų pagrindą neįleisti Lietuvos į euro zoną.”
Pasak europarlamentarės, Komisaras Žoakimas Almunija (Joaqu?n Almunia) ne kartą yra perspėjęs Lietuvą dėl infliacijos rodiklių neatitikimo, nors šis rodiklis buvo stabilus beveik šešerius metus, o dabar skiriasi vos viena dešimtąja procento.
Lietuvos politikai bei visuomenė iš esmės sutaria dėl stojimo į ES sutartyje numatyto prisijungimo prie euro zonos 2007 m. sausio 1 d. Vienintelis klausimas, ar šiuo metu Lietuva sugebėtų įsivesti eurą ir tuo pat metu apsaugoti savo piliečius nuo galimų šalutinių padarinių – pavyzdžiui, dirbtinio kainų kėlimo.
Onos Juknevičienės nuomone, LR Vyriausybė šiame procese negali būti pasyvi stebėtoja, privalo imtis visų priemonių, kad Lietuvos gyventojai kuo mažiau nukentėtų nuo galimų valiutos keitimo grėsmių. Pavyzdžiu galėtų itin geras Prancūzijos pavyzdys, kai neigiamo poveikio buvo išvengta imantis atitinkamų reguliavimo priemonių, įsikišimo į kainų politiką. Tuo tarpu Nyderlanduose bei Vokietijoje kainos po euro įvedimo šoktelėjo net kelis kartus.
Euro valiutos įvedimo klausimas bus politinis sprendimas, todėl Lietuva pagrindinį dėmesį turi skirti savo pozicijos šalininkių – naujųjų ES narių paramos telkimui. Būtent jų parama, vieninga ir išbaigta Lietuvos institucijų pozicija gali padeti priimti teigiamą politinį sprendimą.
Šią savaitę Vilniuje dirbusi Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija jungia 90 Europos Parlemento narių iš devyniolikos šalių, tame tarpe ir 7 europarlamentarus iš Lietuvos. ALDE yra trečia pagal dydį politinė frakcija, besilaikanti federalistinių pažiūrų.
Pasak ALDE pirmininko Grehemo Vatsono (Graham Watson), frakcija siekia skatinti laisvės, teisingumo, bendruomenės ir teisėtumo vertybes – ir namie, ir užsienyje. Liberalų ir demokratų pajėgos taip pat stengiasi suderinti ekonomikos dinamiškumo teikiamą naudą ir socialinį teisingumą. Būdama trečia tarp dviejų „didžiųjų” frakcijų, ALDE labai dažnai lemia svarbiausius politinius Europos Parlamento sprendimus.