Sostinės gyventojai savo vertybėmis yra artimiausi klaipėdiečiams, o kauniečiai – panašiausi į šiauliečius. Tokias išvadas apie Lietuvos gyventojų vertybinį paveikslą pateikia rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup”, pirmą kartą atlikusi semiometrijos tyrimą. Jo metu šalies gyventojų vertybės buvo tiriamos įvairiais pjūviais – pradedant gyvenamąja vieta ir baigiant įvairių prekių, pramogų pasirinkimu. Tyrimo rezultatai bus pristatyti kovo 30 dieną Vilniuje vyksiančioje rinkodaros konferencijoje „Paskutinė tvirtovė”.
„Pirmą kartą ištirtas šalies gyventojų vertybių paveikslas naudojant simbolius – žodžius dirgiklius, naudingas ne tik pažintiniu požiūriu – jis itin pravartus ir planuojant rinkodaros veiksmus”, – sako „TNS Gallup” kokybinių tyrimų departamento vadovė Rūta Gaudiešienė. Pasak jos, šis tyrimas leidžia išsiaiškinti kertines, neįsisąmonintas žmonių vertybes, kurios apsprendžia jų santykį su įvairiais produktais, prekių ženklais, žiniasklaidos priemonėmis.
„Mes, vartotojai, vis dar manome, kad esame labai racionalūs ir prekę ar paslaugą pasirenkame sąmoningai. Deja, pasak naujausių psichologijos ir rinkodaros teorijų, mūsų pasirinkimus valdo pasąmonė ir emocijos”, – sako konferenciją organizuojančios bendrovės „Baltijos vadovų konferencijos” direktorė Daiva Vilkelytė.
Pasak jos, konferencijoje pristatomi pirmojo semiometrijos tyrimo rezultatai yra tiesiogiai susiję su amerikiečių mokslininko Dr. Dano Hillo „Emocijų logikos” teorija, teigiančia, kad dauguma žmonių apsisprendimų nėra racionalūs, nes įvyksta žymiai greičiau, nei sąmoningi sprendimai. Vartotojų pasąmonėje kylantį apsisprendimą psichologijos, reklamos ir viešųjų ryšių ekspertai konferencijoje nagrinės ir kitais pjūviais, jie pristatys naujausias įžvalgas bei teorijas.
Tyrimo autorių teigimu, vertybių išmanymas praverčia ir planuojant rinkodaros veiksmus. „Galime paaiškinti, kodėl vienų ar kitų vertybių žmonės, teiks pirmenybę skirtingiems parduotuvių ar restoranų tinklams, o su kokiomis vertybėmis susijęs prekės ženklas jiems bus absoliučiai nepriimtinas”, – sako R.Gaudiešienė.
Jos teigimu, būtent šis tyrimas leidžia išsiaiškinti, kad, pavyzdžiui, brendžio mėgėjams priimtinesni bus serialai ir laidos apie gamtą, o teikiantys pirmenybę degtinei mieliau žiūrės sporto laidas ir aštraus siužeto filmus. „Tai aktualu tiek kuriant reklamos strategiją, nes vertybės diktuoja ir emociškai priimtinus vaizdinius, kurie didžiuliame reklamos sraute patrauks potencialaus kliento dėmesį, tiek planuojant kokiuose žiniasklaidos kanaluose tą reklamą talpinti”, – sako R.Gaudiešienė.
Atlikus tyrimą buvo sudarytas ir išsamus atskirų Lietuvos miestų gyventojų vertybių paveikslas. Štai sostinės gyventojų vertybes labiausiai sieja individualumo tendencija. Taip pat jie itin vertina kultūrą, yra idealistai ir turi noro bei galios kurti, keisti pasaulį. Jiems mažiau svarbios materialinės vertybės. Kaip ir klaipėdiečiai, jie yra mažiau konservatyvūs, labiau linkę kritiškai vertinti juos supantį pasaulį, turėti savo nuomonę. Uostamiesčio gyventojams taip pat būdingos ambicijos įtvirtinti individualumą, maištauti prieš nusistovėjusią tvarką.
Tyrimas patvirtino ir Kauno bei Šiaulių gyventojų panašumą. Šių miestų gyventojai yra labiau priklausomi nuo juos supančios aplinkos ir bendruomenės. Jiems svarbios emocinės vertybės, šilti ir patikimi tarpusavio santykiai, tačiau svetimas individualumo poreikis. „Panevėžiečiams taip pat svarbu bendrauti ir susilieti su aplinka. Iš kitų Lietuvos miestų gyventojų jie išsiskiria stipriu pareigos jausmu”, – sako R. Gaudiešienė.