Ilgapirščių rojus – parduotuvės

Ilgapirščių persekiojimą prekybininkai prilygina zuikių gaudymui autobusuose. Anot jų, jei žmogus nori vogti, jis ir vogs. Nuostolių dėl vagysčių prekybos centrams padaro ne tik pirkėjai, bet ir darbuotojai. Vagių išradingi bandymai pavogti prekes neretai tampa graudžiai juokingomis istorijomis.

Kaip į darbą

Prekybininkai žino kelias vagysčių kategorijas.

Vagiamos prekės, kurias galima greitai realizuoti arba sunaudoti – kava, skutimosi peiliukai, alkoholis, šokoladas, brangios rūkytos dešros, kosmetika, drabužiai, avalynė.

„Tokie vagys dažniausiai eina kaip į darbą ir pagal jiems įprastą metodiką lankosi įvairiuose prekybos centruose”, – teigė „VP Market” atstovė Viktorija Jakubauskaitė.

Vaikai dažniausiai bando nugvelbti saldumynų, kramtomosios gumos, traškučių.

Kiti bando pasistiprinti čia pat salėje. Jie valgo sveriamą produkciją – riešutus, saldainius, išgeria alaus, gaiviųjų gėrimų ir „pamiršta” susimokėti.

Pirkėjai kartais nepiktybiškai, tiesiog iš inercijos, įsimeta į kišenę nedidelę prekę, pavyzdžiui, kramtomąją gumą.

„Pasitaiko žmonių, kurie bando išnešti kepaliuką duonos ar pačios pigiausios dešros todėl, kad neturi pinigų. Tokius produktus išneša tikrai alkanas žmogus, todėl išskirtiniais atvejais būname atlaidūs”, – sakė V.Jakubauskaitė.

Anot prekybininkų, susimokėti „pamiršta” ne tik vagys, asocialūs žmonės, bet ir solidūs asmenys, turistai iš Latvijos, Estijos, Ukrainos, Ispanijos, Italijos.

Sušaldė koldūnai

Ilgapirščiai kartais būna besočiai – už drabužių prisikiša tiek prekių, kad, žengus porą žingsnių, jos pradeda kristi.

„Graudžiai juokingai atrodė vienas vyrukas, po marškinėliais pasikišęs šaldytus koldūnus. Jie taip sušaldė nelaimėliui kūną, kad koldūnus žmogus išmetė net nepriėjęs kasos. Jis juokingai šokinėjo, bandydamas juos iškratyti”, – pasakojo „Rimi” atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Pasitaiko pirkėjų, kurie „nemokamai”pakeičia drabužius, avalynę. Savo senus rūbus padeda į lentyną ir bando pasprukti su naujais.

Vienu kartu vagysčių sumos yra nuo poros iki daugiau nei tūkstančio litų.

Stebina ir vagių amžius. Kartą nesumokėti už kelis šimtus litų vertės prekes bandė penkerių metų vaikas.

Vagilė rekordininkė

Visoje Lietuvoje vagystėmis pagarsėjo 25-erių klaipėdietė Viktorija Raudonytė. Rekordininke vadinama moteris uostamiesčio parduotuvėse bei prekybos centruose už vagystes buvo sulaikyta net 81 kartą.

Už vagystes ji buvo teista jau kelis kartus. Bet dažniausiai ji atsipirkdavo švelniomis bausmėmis. Ji pasisavindavo prekių, kurių vertė neviršijo vieno minimalaus pragyvenimo lygio. Už tai baudžiama pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Klaipėdos policijos komisariatų duomenimis, šiemet uostamiesčio prekybos centruose dėl vagysčių pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra surašyta netoli penkių šimtų protokolų.

Pernai tokių smulkių vagysčių Klaipėdoje buvo beveik 1800. Išeina, kad 2005 metais uostamiesčio prekybos centruose kasdien įvykdavo apie 5 smulkias vagystes.

Vagia saviškiai

Per mėnesį vien „VP Market” tinklo parduotuvėse sulaikoma apie porą tūkstančių žmonių. Dėl vagysčių per mėnesį vidutiniškai padaroma keliasdešimt tūkstančių litų žalos.

Lietuvos prekybininkai taip pat neišvengia ilgapirščių tarp savųjų.

„Buvo keletas atvejų, kai darbuotojai pasisavino kelių tūkstančių vertės prekių. Tada bendrovė siekė, kad nesąžiningi darbuotojai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn”, – teigė „Norfos” atstovas Darius Ryliškis.

Vagišių registras

Piktybiškai pakenkus įmonei, darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo.

Kituose prekybos tinkluose, jei nuostoliai dėl vagysčių viršija tam tikrą ribą, darbuotojams sumažinami priedai prie algų. Jei neviršija – priedai padidinami.

Kai kuriuose prekybos tinkluose darbuotojui, padėjusiam išaiškinti vagystę, mokama premija.

„Vertėtų Darbo biržoje turėti ilgapirščių registrą, kaip yra padaryta Vokietijoje. Tai būtų prevencinė priemonė. Jei darbuotojas apsivagia, jis netenka darbo įmonėje. Tačiau kiti potencialūs darbdaviai taip pat turėtų žinoti, kad žmogus yra „susitepęs”, – sakė „Norfos” atstovas Darius Ryliškis.

Ne visada saugu

Anot apsaugos darbuotojų, daugelį vagišių išduoda jų eisena, elgesys.

Apsivogus beveik visada kviečiama policija.

„Pirkėjas sulaikomas įtarus, kad pamiršo susimokėti už prekes. Visada yra įrodymai ir liudytojai – kamera filmuotas vaizdas bei parduotuvės saugos, salės darbuotojai. Įtariamasis nuvedamas į administracijos ar pagalbines patalpas. Jeigu pirkėjas neprisipažįsta, nenori sumokėti už prekę, kyla konfliktas – kreipiamasi į policiją. Mūsų saugos darbuotojai patys pirkėjų netikrina”, – pasakojo „VP Market” atstovė V.Jakubauskaitė.

Prekybos tinklų atstovai perspėjo, kad parduotuvės nėra atsakingos už saugojimo dėžutėse paliktus pirkėjų daiktus.

„Jos nėra saugojimo kameros. Dėžutės skirtos palikti krepšiams, pirkiniams iš kitų parduotuvių. Pirkėjas turi atsiminti, kad brangius asmeninius daiktus palikti neprižiūrimus bet kurioje vietoje gali būti nesaugu. Nereikėtų palikti mobilių telefonų, svarbių dokumentų, piniginių”, – sakė V.Jakubauskaitė.

Milijardai eurų nuostolių

Vagystės iš parduotuvių Europos prekybininkams kainavo 32,42 mlrd. eurų. Tiek žalos padarė prekes vogę pirkėjai, nesąžiningi darbuotojai bei tiekėjai. Į šią sumą įskaičiuojami ir apsaugos kaštai.

Nusikalstamumas parduotuvėse kiekvienam Europos gyventojui, įskaitant vaikus, kainavo 70,26 euro.

Baltijos šalių prekybininkų nuostoliai išaugo 21 procentu.

Mažėjant bendram prekybininkų nuostolių dydžiui, vagysčių, kurias padaro savi darbuotojai, apimtis didėja. Jų dalis bendroje vagysčių mozaikoje išaugo iki beveik 30 proc. 2005 metais.

Pagal šį rodiklį pirmąją vietą sąraše užima Islandija. Ten parduotuvių darbuotojų padaromos vagystės sudaro 41,3 proc. visų nuostolių. Nuo lyderės nedaug atsilieka Didžioji Britanija, nesąžiningiems darbuotojams priskirianti 36,5 proc. visų patirtų nuostolių.

Darbuotojų vagystės dažniausiai būna organizuotos, dalyvauja įvairių specialybių darbuotojai. Vagiamos ne tik prekės, bet ir vyksta machinacijos pinigais.

Su pirkėjų vagystėmis lengviau kovoti. Slaptos sistemos, kuriomis naudojami patys prekybininkai pirkėjų kontrolei, yra pačių prekybininkų rankose.

Kaip kovos

Šiuo metu dažniausiai taikomos programos kovai prieš darbuotojų vagystes ir sukčiavimą – vaizdo stebėjimo sistemos, specialus darbuotojų įspėjimas dėl vagysčių, naujų darbuotojų mokymas, įeigos į sandėlius kontrolė, glaudus saugos, finansų ir operacijų padalinių bendradarbiavimas, išmetamų atliekų bei šiukšlių kontrolė.

Per ateinančius dvejus metus prekybininkai ketina sugriežtinti išmetamų šiukšlių bei atliekų kontrolę, pagrindinį dėmesį sutelkti darbuotojų vagysčių prevencijai, sujungti vaizdo stebėjimo kameras su prekybos operacijas kontroliuojančia programine įranga ir patikrinimo vietomis.

Prekybininkai ketina kruopščiau tikrinti naujai priimamus darbuotojus, netgi priimamus laikinai, žada premijas už nuostolių mažinimą, taip pat ketina naudoti specialią programinę įrangą, leidžiančią analizuoti prekybos transakcijas, keistis informacija su kitais kolegomis prekybininkais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.