Praėjusiais metais iš Kauno švietimo įstaigoms skirtų lėšų nepanaudota 300 tūkstančių litų. Ši suma sugrįžo į miesto biudžetą.
Dėl biurokratinių trukdžių mokyklos negali panaudoti visų savarankiškai, iš patalpų nuomos bei kitais būdais uždirbtų pinigų, o skurdas mokyklose akis bado ne tik mokiniams ir mokytojams.
Pinigai grįš į biudžetą
„Mes, tėvai, nuolat esame reketuojami, iš mūsų prašoma pinigų klasėms suremontuoti, kompiuteriams ar suolams nupirkti. Sakoma, kad lėšų Savivaldybė skiria mažai, todėl tik mes galime pagelbėti savo vaikams”, – „Kauno dienai” sakė vienos vidurinės mokyklos tėvų komiteto narys.
Vyriškis teigė žinąs, kad daug švietimui skirtų pinigų „užšaldyti”, ir negalįs suprasti, kodėl taip elgiasi Savivaldybė ir pačios mokyklos.
Savivaldybės Švietimo apskaitos ir ūkio skyriaus vedėjos Nijolės Grybėnienės teigimu, nepanaudotų lėšų lieka besibaigiant kiekvieniems finansiniams metams – jos grąžinamos į miesto biudžetą. Pašnekovė patvirtino faktą, kad ir iki šių metų sausio 1 dienos buvo „įšaldyti” švietimo reikmėms skirti 300 tūkst. litų. „Žinant, kad metinis švietimo biudžetas – apie 300 mln. litų, tie 300 tūkstančių nėra daug”, – įsitikinusi N.Grybėnienė. Pasak jos, iš šios sumos 200 tūkst. litų sudaro nuo atlyginimų ir „Sodros mokesčio likę pinigai, 25 tūkst. litų ikimokyklinės įstaigos nepanaudojo vaikų maitinimui. Tokia suma susidariusi todėl, kad už maisto produktus gruodžio mėnesį su tiekėjais atsiskaityta tik sausį.
Pašnekovės nuomone, kai mieste yra 200 ugdymo įstaigų, lito tikslumu apskaičiuoti atlyginimus ir kitus mokesčius sunku. Visi atlyginimai mokyklų techniniams darbuotojams ir papildomojo ugdymo įstaigų personalui buvo išmokėti laiku (pedagogams mokama iš mokinio „krepšelio”), o jų likučio ne pagal paskirtį panaudoti esą nebuvo galima. „Tie likę pinigai šių metų biudžeto nepapildė, jie iš tikrųjų „nuplaukė”, – pripažino pašnekovė. Į klausimą, ar nebuvo galima išmokėti piniginių priedų kuklius atlyginimus gaunantiems techniniams darbuotojams, pavyzdžiui, įstaigų raštvedėms ar valytojoms, N.Grybėnienė atsakė, kad priedai mokami tik už konkrečius papildomus darbus. Jų esą mokyklų vadovai nekonkretizavo.
Kuklūs litai laborantui
Priminsime: mokyklų raštvedės ar valytojos per mėnesį uždirba apie 500 Lt, o laborantai ar direktorių pavaduotojai ūkio reikalams – apie 600 litų. Šios sferos darbuotojams nesuprantama, kodėl, užuot daugiau sumokėjus jiems už darbą, pinigai grąžinami atgal.
Milikonių vidurinės mokyklos direktoriui Janui Ryzgeliui žinia apie Savivaldybės sutaupytus tūkstančius buvo didelė staigmena. „Jei mokyklai būtų paskirta didesnė pinigų suma, valytojoms, raštvedei ar laborantui per mėnesį pridėtume bent po 50 litų, – sako direktorius. – Iš Savivaldybės gauname visiems metams skirtą mokyklos biudžetą, kuris priklauso nuo turimų etatų. Pinigus privalome skirstyti pagal griežtą reglamentą, kurio keisti negalime. Keista, kad Savivaldybės pareigūnai pasiklysta tarp mokykloms skirtų pinigų ir net nežino, kiek jų suplanuoti”.
J.Ryzgelio teigimu, jei nepavyko šių pinigų suskaičiuoti iš karto, tai buvo galima padaryti maždaug po pusmečio, peržiūrėjus biudžetą. Jei kiekviena mokykla papildomai per metus gautų maždaug po 1-1,5 tūkstančio litų, jai tai būtų nemaži pinigai.
„Nemuno” vidurinės mokyklos direktorė Birutė Paulauskienė irgi mano, kad toks pinigų „taupymas” niekuo nepagrįstas. „Mes veržiamės diržus ir skaičiuojam kiekvieną litą, o Savivaldybė taupo mūsų sąskaita. Mims nerimą kelia ir tai, kad toks pinigų nurašymas gali skaudžiai atsiliepti – kitais metais, ko gero, bus skiriama mažesnė pinigų suma”, – sakė B.Paulauskienė. Direktorės teigimu, valytojoms nėra už ką nupirkti spec. rūbų, valymo priemonių. Apie jų finansinį paskatinimą net kalbos negali būti. „O galėtume tai daryti, jei žinotume, kad kažkur „nuplauks” net 300 tūkstančių litų”, – sakė „Nemuno” mokyklos direktorė.
Biurokratinio mechanizmo trukdžiai
Kauno ugdymo įstaigos pernai nepanaudojo 1 mln. 300 tūkst. litų, kuriuos gavo nuomodamos sporto sales, klases, valgyklų virtuves ir kitokias patalpas. Dalį šios sumos, pasak N.Grybėnienės, sudaro ir mokestis už užsiėmimus papildomo ugdymo įstaigose – už juos mokama pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius. Specialiąsias lėšas sukaupusios įstaigos esą jas gali panaudoti kaip kuri nori – pinigai niekur nedingsta, jie mokyklų sąskaitoje gali būti ne vienerius metus. „Mokyklos žino, kad lėšos persikels į kitus metus, tad neskuba jų išleisti”, – sako N.Grybėnienė.
Milikonių vidurinės mokyklos sąskaitoje metų pradžioje buvo likę 21 tūkst. litų – tai pinigai už valgyklos ir sporto salės nuomą. „Čia irgi veikia biurokratinis mechanizmas, – sako direktorius J.Ryzgelis.- Privalu planuoti, kiek uždirbsime specialiųjų lėšų. Jei jų surenkame daugiau, negu esame numatę, tos sumos negalime naudoti, – sakė direktorius. – Pernai norėjom pakeisti dalį langų ir durų, bet negalėjom to daryti – lėšas, kurias gavome išnuomoję valgyklos virtuvę, turėjome „įšaldyti”. Mat patalpas pavyko išnuomoti brangiau, nei tikėjomės”.
1-osios muzikos mokyklos direktorius Jonas Kazlauskas pastebi, kad jų mokykla pernai nepanaudojo 180 tūkst. litų, kuriuos gavo iš tėvų už jų vaikų mokymą. Savivaldybės Tarybos sprendimu, kiekvienas moksleivis per mėnesį už muzikinio lavinimo paslaugas muzikos mokyklose moka po 31,25 Lt. „Per metus gauname apie 30 tūkst. litų, juos skiriame bazei turtinti, instrumentams įsigyti. Bet ko pirkti nenorime, tad ieškodami geriausio varianto taupome”, – sakė J.Kazlauskas. Šiemet, pasak mokyklos vadovo, dalis šių lėšų jau panaudota – pakeisti kai kurie langai.
Vieni perka kompiuterius, kiti – baldus
„Purienų” vidurinės mokyklos papildomos įplaukos – lėšos ne tik už valgyklos, bet ir garažo nuomą. „Per metus buvome sukaupę apie 45 tūkst. litų, bet jų netaupėme. Tokių dalykų, kaip pavyzdžiui, kompiuterių, iš biudžeto pinigų pirkti negalima, tad norint jų įsigyti specialiosios lėšos – vienintelė išeitis, – sako mokyklos direktorius Edmundas Balasevičius. – Nupirkome ir muzikos aparatūrą, televizorių, pučiamųjų muzikos instrumentų”.
„Ąžuolo” vidurinės mokyklos sąskaitoje nuo pernykščių metų liko nepanaudota 20 tūkst. litų, o metų pradžioje jų buvo dar daugiau. Vien už valgyklos nuomą mokykla per mėnesį gauna arti 5 tūkst. litų, dalis pinigų įplaukia išnuomojus sporto salę. Direktoriaus Liudviko Lukošiaus teigimu, šiemet jau nupirkta baldų, įsigytas fortepijonas, rengiama koplyčia. Mokyklos biudžetą papildo ir tėvai, mokantys 2 proc. pajamų mokesčio.
Pasak direktoriaus, tai, kad sutaupomos specialiosios mokyklų lėšos, neturėtų piktinti – svarbu, kad jos nešvaistomos. Blogiau, kad nežinia kur „nusėda” dalis švietimo biudžeto pinigų ir mokyklos jų negauna.