Klaipėdos profesinių sąjungų atstovai, kalbėję apie smulkaus ir vidutinio verslo problemas bei perspektyvas, pasigenda socialinio dialogo su miesto valdžia.
Pasak Seimo nario Vytauto Grubliausko, smulkaus ir vidutinio verslo situacija Klaipėdoje nėra lengva. Tai patvirtina ir statistika – uostamiestyje įregistruota apie 20 proc. smulkaus verslo įmonių, nors Kauno ir Vilniaus apskrityse jų yra dvigubai daugiau.
Susitikime su klaipėdiečiais Seimo nariais verslo bei profesinių sąjungų atstovai daugiausiai diskutavo apie draudimą prekiauti alumi bei sidru kioskuose.
Vienas iš profesinių sąjungų atstovų Antanas Borusevičius įsitikinęs, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, uždraudusi minėtą prekybą, pasirinko lengviausią kelią, taip proteguodama stambųjį verslą.
A. Borusevičius pasigedo valdžios pozicijos dėl smulkiojo verslo ateities bei smulkiųjų verslininkų mokymų.
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas patvirtino, kad darbdaviai neišmano darbo teisės, todėl ir atsiranda pažeidimai. Jo duomenimis, daugiausia skundų – apie 60 proc. – ir sulaukiama iš smulkaus verslo įmonių darbuotojų.
Pasak „Sodros” Klaipėdos skyriaus direktoriaus Vidmanto Rudzevičiaus, iš 5 700 uostamiestyje įregistruotų individualių įmonių daugiau nei pusantro tūkstančio yra skolingos. Ne mažiau skolininkų yra ir tarp dirbančiųjų pagal verslo liudijimus. Pasak V. Rudzevičiaus, kai kurie jų gudrauja ir negrąžina skolų tikėdamiesi, kad joms bus pritaikytas senaties terminas.
Paklaustas apie smulkiųjų verslininkų darbuotojams mokamas algas, „Sodros” skyriaus vadovas tvirtino negirdėjęs, kad šie gautų daugiau nei valstybės nurodomas minimalus atlyginimas.
Susitikime teigta ir tai, kad neva žvejybos bei laivų remonto įmonių darbuotojai neteks darbo, jei bus įgyvendinti Savivaldybės užmojai miesto gyventojams atverti priėjimą prie jūros. Savivaldybės atstovė nuramino, jog rengiama nauja strateginio plano redakcija bus derinama su visuomene, o uosto įmonėms nebus kenkiama.