Livija Gradauskienė – buvusi radijo laidų ir „Nacionalinės muzikos lygos” vedėja, dabar – pramoginės LNK laidos „Myli, nemyli” žvaigždė, sako žinanti, kokią nuomonę apie jos komunikabilumą yra susidarę kai kurie žiūrovai, tačiau esanti priversta juos nuvilti: gyvenime jos plepute tikrai negalima pavadinti.
Pirmasis darbas – valgykloje
Livija Gradauskienė pirmą kartą savarankiškai pradėjo dirbti, kai buvo trylikos metų – visą vasarą darbavosi vienų Nidos poilsio namų valgykloje.
„Su drauge poilsiautojams nešiojome lėkštes su maistu”, – su šypsena pirmąjį darbą prisimena žurnalistė.
Livija Gradauskienė tapo žinoma, kai įsidarbino radijo stotyje „M-1”: ten ji dirbo daugiau nei dešimtį metų. Netrukus jau visa Lietuva pažinojo Livijos balsą, o radijo laida „Tarp mūsų, mergaičių” tapo bene populiariausia šalyje.
Vėliau žurnalistė pradėjo dirbti Lietuvos televizijoje, kur kartu su Angele Kiliuviene vedė laidą „Prie kavos”. Dar vėliau ją jau buvo galima išvysti LNK televizijoje: kurį laiką Livija kartu su Algiu Ramanausku-Greitai vedė „Nacionalinę muzikos lygą”, o dabar jau porą sezonų dirba romantiškojo aklojo pasimatymo „Myli, nemyli” vedėja.
Prieš kelerius metus L.Gradauskienei yra tekę pabuvoti ir tradicinio LNK televizijos kalėdinio žaidimo „Įžiebk Kalėdų žvaigždę” Elfe. Žurnalistė tuo metu po Lietuvą keliavo kartu su eLeNKeniu – II LNK anekdotų čempionato „Mes – čempionai” laimėtoju plungiškiu Gintautu Vaitkevičiumi. Livija prisipažįsta, kad apie šį darbą išlikę patys maloniausi prisiminimai.
„Pamenu, kaip nustebindavome žmones, kurie to visai nesitikėdavo. Jausmas tuomet būdavo išties puikus. Susilaukdavome ypač daug vaikų dėmesio. Manau, tai labai graži LNK tradicija kasmet prieš Kalėdas keliauti po Lietuvą ir dovanomis džiuginti žmones”, – mano televizijos laidų vedėja.
Livija tikina niekada nesvajojusi tapti televizijos žvaigžde. Anot žurnalistės, laikais, kai ji mokėsi, jokių žvaigždžių nebuvo – priešingai nei dabar.
„Dabar jaunimas yra kitoks. Jie jau svajoja apie žvaigždes, apie tapimą žinomais žmonėmis, o mano laikais to nebuvo. Mokiausi žurnalistikos, labai domėjausi muzika, ir jokių minčių apie darbą televizijoje neturėjau”, – tvirtina Livija.
Į radijo stotį „M-1” Liviją atvedė tas pats domėjimasis muzika. Ir darbas jai patiko iš karto. O karjera televizijoje buvo kone atsitiktinumas.
„Mokykloje visada buvau linkusi į humanitarinius dalykus, dėl to stojau į žurnalistiką, tačiau apie būtinybę dirbti televizijoje niekada negalvojau. Man labai patiko radijas. Tiesiog viskas atėjo savaime”, – sako L.Gradauskienė.
Vos netapo muzikante
„Mokykloje nebuvau labai pasiutusi…” – tikina Livija ir priduria, kad vaikystėje daugiausia mamos priekaištų susilaukdavusi dėl naktimis skaitomų knygų ir per trumpų valandų prie pianino. Didžiausia jos svajonė tada buvo turėti šuniuką.
Dar būsimoji televizijos laidų vedėja vaikystėje labai domėjosi muzika. Ir nedaug trūko, kad taptų muzikante.
„Prisimenu, kaip po tris valandas per dieną tekdavo sėdėti prie pianino, o vaikui tai nebuvo labai saldu”, – pasakoja žurnalistė, iki šiol namuose prisėdanti prie pianino – tik dabar jau su dukra Liepa.
„Kai filmuojame laidą, darbe jau 9-10 valandą turime būti, o namo išeiname tik apie dvyliktą vakaro. Galima sakyti, visą dieną televizijoje ir praleidi. Todėl, kai galiu, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su dukra. Kartu su Liepa mėgstam ką nors veikti: einam pasivaikščioti, dainuojam, piešiam, žaidžiam, jei reikia, kartu einam tvarkyti ir reikalų”, – pasakoja Livija.
Atsisakyti „ekstrimo” negalėjo
Prieš porą metų Livija Gradauskienė metė iššūkį sau ir išvažiavo į Sibirą dalyvauti ekstremalių išbandymų televizijos šou „Baimės faktorius”. Ir jai puikiai sekėsi – nurungusi penkis rusus, šventė pergalę.
„Pasiūlė labai netikėtai. Atsisakyti tokios progos, kuri gyvenime pasitaiko tik kartą, negalėjau. Be to, labai norėjosi pamatyti Sibirą ir išbandyti save”, – sakė „Myli, nemyli” vedėja.
Nors prieš apsispręsdama Livija viską gerai apgalvojo ir tik tada priėmė galutinį sprendimą.
„Išskirtinai pasiruošti šiam šou negalėjau – neprisiruoši juk, kai nežinai, ką tau reikės daryti? Galėjau tik nusiteikti”, – kalbėjo žurnalistė.
Ar būtų galima Liviją Gradauskienę pavadinti ekstremalių pojūčių nevengiančia moterimi? Ji sako ne. Nors pasitaiko gyvenime kartais ekstremalių situacijų. „Kartais taip jau nutinka, tačiau aš nesiveržiu į ekstremalius išbandymus”, – tikino išbandymų šou nugalėtoja.
Gyventi dviem žurnalistams – nesunku
Livijos vyras – taip pat žinomas televizijos žmogus Lietuvoje, nors Marijus Gradauskas jau kurį laiką dirba „už kadro” prodiuseriumi.
Paklausta, ar nesunku gyventi dviem žurnalistams po vienu stogu, Livija tik šypteli ir atsako: „Ne tik nesunku, bet gerokai ir lengviau. Mus sieja bendri interesai, mums lengviau vienas kitą suprasti, daug turime bendrų temų”.
Liviją Gradauskienę įprasta matyti nuolat besišypsančią ir kupiną entuziazmo. Žurnalistė neslepia, kad nuotaikų būna įvairių. Nors ji tikrai nėra pikta niurzglė ar nesukalbama.
„Juk nešokinėju ir nesijuokiu kiekvieną dieną. Būna gyvenime visko. Savyje gan daug turiu linksmumo ir optimistinio požiūrio. Negalėčiau gyventi be humoro. Balto ar juodo”, – sako moteris ir priduria, kad stengiasi tiesiog nekreipti dėmesio į kvailus dalykus.
Anot jos, neverta be reikalo graužtis ir sukti sau galvos dėl nereikšmingų dalykų: „Paprasčiausiai, manau, dėl smulkmenų sukti sau galvos, nervintis neverta”.
Livija, galbūt kas ir nepatikės, net vairuodama automobilį nemėgsta skubėti – visada važinėja ramiai ir tvarkingai, ir „didelių nesąmonių” kelyje nedaro.
„Sunku save apibūdinti. Aš nemėgstu skubėti. Esu, manyčiau, pakankamai tvarkinga vairuotoja, kuri didelių nesąmonių vairuodama nedaro”, – juokiasi Livija ir pasakojimą apie vairavimo manierą baigia išvada, kad choleriška vairuotoja savęs tikrai negalėtų pavadinti.
Tiesa, žurnalistė prisipažįsta, kad ne tiek daug tenka važinėti automobiliu, nes juo reikia dalytis su vyru.
Visa tai – tik įvaizdis
Gal kam ir susidarė įspūdis, kad Livija Gradauskienė – viena šnekiausių televizijos laidų vedėjų, pati žurnalistė savęs plepute nevadina. Jos nuomone, kad taip mano kiti, lemia išlikęs „M-1” laikų sukurtas įvaizdis.
„Turbūt bus išlikęs įvaizdis nuo tų laikų, kai dirbau radijuje, nes buvo sukurti tokie personažai – dvi mergaitės juokaudamos nuolat plepa nesustodamos”. Anot Livijos, radijuje juk negali dirbti tylintys ir nešnekantys žmonės – sugebėjimas bendrauti būtinas.
„Tai turbūt visi ir mano, kad ir realiame gyvenime aš tokia pati. Tačiau čiauškutė aš nesu. Gal net priešingai. Man įdomiau klausytis. Gal dėl to, kad darbe prisibendrauju”, – teigia L.Gradauskienė.
Livija juokauja, jog antras dažniausiai užduodamas „rimtas” klausimas, po to, ar ji ir gyvenime yra „pleputė”, yra apie tai, ar jos plaukai natūraliai garbanoti. „Tikrai, kaip ir turbūt visos garbanės, norėčiau tiesių plaukų, bet jau supratau, kad su tuo „kovoti” nebeverta. O jei kartais ir pavyksta išsitiesinti plaukus, pažįstami ir artimieji tuoj protestuoja,”- sako L.Gradauskienė.
Nors Livija Gradauskienė – labai užsiėmusi moteris, mano, kad kai žmogus nori, viskam gali atrasti laiko. Žurnalistė tik apgailestauja, jog nebegali su draugėmis susitikinėti taip dažnai kaip anksčiau.
„Kai buvome visai jaunos, netekėjusios ir neturėjom vaikų, susitikinėti galėjom labai dažnai, o dabar, kai turim įsipareigojimų, to dažnai daryti nebegalime. Būna, kad paskambini vienai, o štai kita jau nebegali – serga jos vaikas. Tačiau labai norint laiko galima atrasti viskam”, – tikina L.Gradauskienė.