Marytė Kontrimaitė, rašytoja: Ką rodysime užsienio lietuviams?

Mūsų nacionalinis transliuotojas LRT ėmėsi puikios iniciatyvos – per palydovą transliuoti lietuvišką programą užsienio lietuviams. Intencija labai gera ir visiems suprantama, nes žinome, kad į Vakarų Europą, ypač Airiją, Angliją ir Ispaniją suvažiavo bene keli šimtai tūkstančių mūsų tautiečių, dalis ir su vaikais. Lietuviška televizijos programa jiems padėtų neatitrūkti nuo Tėvynės reikalų, palaikytų ir pagerintų tenykštės jaunosios kartos lietuvių kalbos žinias ir tautiškas aspiracijas.

Tačiau transliacijos pradžia, kaip tas pirmasis blynas, ėmė ir prisvilo, nes susidurta net su kelias įstatymais, kuriuose esą kliuvinių tokiai transliacijai.

Pirmiausia – kultūringesnėje, vertesnėje rodyti svetur LTV 2 programoje būna tokių laidų ir ypač filmų, kuriuos transliuoti į užsienį LRT neturi teisės pagal Autorių teisių įstatymą. LRT vadovybė pabandė įveikti šitą kliuvinį ir pakeisti tas pavojingas laidas ir filmus kita lietuviška, sava TV produkcija. Bet štai kita bėda – pagal tarptautines su TV transliavimu susijusias direktyvas ir mūsiškį visuomenės informavimo įstatymą bent kiek pakeista TV programa jau traktuojama kaip kita programa. O pagal dar kitą – specialų LRT įstatymą mūsų nacionalinis transliuotojas turi teisę transliuoti tik dvi televizijos programas.

Kadangi LRT pirmoji programa transliuoja reklamą, tai konkurentai, komerciniai TV transliuotojai, neblogai išsistudijavę visus aktualius teisės aktus, iš karto užfiksavo pažeidimą, kad LRT užsiima neteisėta transliacija.
Kol bus pašalinti visi teisės aktų kliuviniai, reikėtų pagalvoti, kokią programą verta transliuoti užsienio lietuviams. Neabejoju, kad nemažą dalį šitos specialios programos gali sudaryti LTV 2 programos laidos, ypač kultūrinės ir laidos vaikams (nors būtinai reikėtų dar parengti specialių mokomųjų, prasčiau lietuvių kalbą išmanantiems ar ją primiršusiems vaikams skirtų laidų). O kas dar? Kai pagalvoju apie mūsų skandalais persūdytą žiniasklaidą (beje, ir LTV žinias), įsivaizduoju, koks įspūdis apie mylimą Lietuvą susidarys nutolusiems tautiečiams. Kažin, ar jiems labai norėsis į ją grįžti, kai kasdien tik ir girdės apie lietuviškus skandalus – apie įsišaknijusią valdininkų savivalę ir korupciją, apie politikų rietenas ir intrigas, apie skriaudas ir neteisybę, apie teisėjų, teisėsaugininkų ir medikų prasižengimus ne tik profesionaliai etikai, bet ir įstatymams…

Nesakau, kad tautiečiams reikia pateikti tik gražiai nupudruotą informaciją. Bet vis dėlto verta pagalvoti apie specialiai parinktą (žinoma, ne išgalvotą), išeiviams patrauklią, pozityvią informaciją. Beje, tokios informacijos pasigendame ir mes patys, niekur neiškeliavę, gimtinėje geriau ar blogiau besiverčiantys. Nes iš mūsų žiniasklaidos, beje, ne tik TV programų, bet ir iš internete paskaitomų laikraščių ar specialių informacinių portalų sklindančios žinios prisodrintos kriminalų, nusikaltimų, nelaimių aprašymų. Atrasti ką nors gero ar gražaus – labai jau reta sėkmė. O juk yra ir gražių bei gerų dalykų toje mūsų Lietuvėlėje, antraip visi išbėgtume kas kur, ir nebūtų ko ilgėtis svetimoje padangėje atsidūrus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.