Šveicarijoje įprastos „šuns dienos”. Jų metu kraujas imamas iš šunų donorų.
Neseniai žurnale „Le Temps” buvo aprašyta viena tokia diena.
„Šunį paguldo ant stalo, sprande išskuta nedidelį kailio lopinėlį, kad aiškiau būtų matoma vena. Kraujo paėmimo procedūra trunka 5 – 10 minučių”, – pasakojo Nadia Zigrist, Berne veikiančios veterinarijos klinikos atstovė.
Šunų donorų kraujas dedamas į centrifugą, kurioje eritrocitai atskiriami nuo plazmos.
Užšaldyta plazma kraujo banke saugoma ilgiau nei metus.
Eritrocitai šaltyje gali būti saugomi tik mėnesį.
Duoda sriubos
Tačiau būti donorais gali ne visi šunys.
Keturkojui turi būti nuo vienerių iki dešimties metų, sverti ne mažiau kaip 25 kilogramus.
Žinoma, pasirengęs donorystei šuo turi būti sveikas, paskiepytas ir, kaip pabrėžiama žurnale „Le Temps”, ramus.
Kraują davusių žmonių jėgoms sugrąžinti Šveicarijoje duodamas sumuštinis ir stiklinė apelsinų sulčių, o kraują davę šunys turi teisę paėsti sriubos.
Ji „išverdama” iš vandens ir įprasto šunų maisto.
Kartą per mėnesį
Berne tokios „šuns dienos” organizuojamos jau seniai ir būna maždaug kartą per mėnesį.
Keturkojų donorų skaičius priklauso nuo poreikio, atsižvelgus į veterinarijos klinikos kraujo banko atsargas.
Kraujo perpylimai daromi ne vien šunims, todėl Berne dar yra karvių bei arklių kraujo plazmos bankai.
Tačiau taip yra ne visoje Šveicarijoje.
Gyvūnų donorystė paplitusi vokiškai kalbančioje šios šalies dalyje.
Prancūzakalbėje Šveicarijoje įprasta, jog kiekvienas veterinaras turi savo gyvūnus donorus, iš kurių, jei reikia, ir paimamas kraujas.