Baltarusijos valdžios, kuri leidžia dabartinio prezidento Aleksandro Lukašenkos išrinkimo naujai kadencijai priešininkams rengti nesankcionuotus mitingus, neregėtą kantrumą galima paaiškinti tuo, kad ir Vakarai, ir Rusija, artimiausia Baltarusijos sąjungininkė, Minskui daro spaudimą, mano vietos politologai ir opozicijos vadovai.
Be to, kaip mano politologai, kol kas keli tūkstančiai protestuotojų centrinėje aikštėje nekelia rimto pavojaus valdžiai ir duoda A.Lukašenkai pelnyti papildomų taškų ginče su Vakarų valstybėmis, kurios kaltina jį autoritarizmu ir fiziniu pilietinės visuomenės naikinimu šalyje.
„Pranešama, jog Vladimiras Putinas kovo 19-osios išvakarėse skambino A.Lukašenkai ir įspėjo jį, jog neleistinas jėgos scenarijus, bei pažadėjo, kad už tai Rusija pripažins ir trečiąją kadenciją, ir rinkimų rezultatus”, – sakė analitinio centro „Strategija” ekspertas Jaroslavas Romančiukas.
Rinkimų išvakarėse Europos Sąjunga ir JAV pareiškė, jog jeigu valdžia panaudos jėgą prieš taikių protesto akcijų dalyvius, prieš oficialųjį Minską bus imtasi griežtų ekonominių ir politinių sankcijų. Pačių rinkimų rezultatų nepripažino nei Vašingtonas, nei Briuselis.
Analitikų nuomone, Rusijos poziciją galima paaiškinti tuo, kad Maskva nesuinteresuota jėgos scenarijumi po rinkimų Minske tuo metu, kai ji pirmininkauja Didžiajame aštuonete (G-8) ir yra kritikuojama Vakarų už žmogaus teisių pažeidimus bei politinio klimato griežtinimą.