Machinacijos buvusio Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos skyriuje išaiškėjo tik po dešimtmečio.
Iš viso būrio žmonių, kurie neteisėtai pasipelnė iš šio banko, į teisiamųjų suolą sėdo vienintelis – Antanas Maliukas. Tai žmogus, kuris neišsisukinėjo ir prisipažino, ką padaręs.
Banko darbuotoja Barbara Petrulienė, klastojusi pensininkų bylas bei turėjusi daugiausiai naudos iš machinacijų, pati nutraukė savo gyvenimą.
Kiti jos bendrininkai apsimetė naiviais, nieko neišmanančiais ir kaltinimų išvengė.
Vienintelis klaipėdietis Antanas Maliukas neneigė savo kaltės ir prisipažino bendrininkavęs su banko darbuotoja ir gaudavęs jam nepriklausiusių pinigų.
Keletą mėnesių šis 65 metų vyras jau praleido už grotų už tai, kad pasidavė banko kasos operatorės B.Petrulienės įkalbamas dalyvauti nusikaltime.
Išaiškėjo per reviziją
Machinacijos banke truko nuo 1994 iki 1997 metų.
Operatorė B.Petrulienė tvarkė Rusijos pensininkų bylas. Bankas pensijas žmonėms sumokėdavo laiku, o paskui sumokėtus pinigus gaudavo iš Rusijos.
Dabar jau nebesužinosime, kaip operatorei šovė į galvą būdas pelnytis iš banko.
Pačios sukurtą schemą moteris naudojo daugybę kartų, pasinaudojusi daugiau nei 10-ies klientų paslaugomis.
Beveik visi jie vėliau įtikino pareigūnus nesupratę, jog gauna jiems nepriklausančius pinigus, arba visą kaltę suvertė B.Petrulienei.
Revizijos banke prasidėjo po to, kai Rusijoje suabejota, ar šios valstybės pensininkams Lietuvoje išmokama ne per daug pinigų.
Revizijos išvados išryškino stulbinantį pinigų grobstymo faktą.
Išaiškėjus, kad dėl banko kaltės dalis pinigų buvo pasisavinta ir iššvaistyta, iki 2003 metų balandžio bankas Rusijos federacijai grąžino per 274 tūkst. litų.
Tik dalį šių pinigų bankui grąžino pensininkai.
Dalijosi perpus
Sumanytas būdas pelnytis buvo genialiai paprastas. Banko darbuotoja pensininkams pervesdavo po antrą pensiją tą patį mėnesį.
Tai pastebėjęs pensininkas suskubdavo į banką aiškintis. B.Petrulienė dažną įtikindavo apsirikusi, prašydavo nuimti permokėtus pinigus nuo sąskaitos ir atiduoti jai.
Banko darbuotoja tikindavo permoką grąžinsianti į banką, tačiau iš tiesų to nepadarydavo.
Kai kuriems patikimiems pensininkams ji pasiūlydavo bendradarbiavimo planą: permokėtus pinigus pensininkas turėdavo pasidalinti su ja perpus.
Pripažino kaltę
Vienintelis A.Maliukas iš dalies prisipažino kaltę. Jis pasakojo, jog 1994 metų pradžioje jis kelis kartus prašė B.Petrulienės išmokėti jam pensiją anksčiau. Ši sutiko.
Banko darbuotoja išrašė dokumentą, su kuriuo banko kasoje A.Maliukas pasiėmė pensiją.
Kitą mėnesį vyras pamatė, kad į jo sąskaitą pervesta pensija.
Nuėjęs pas B.Petrulienę pensininkas išgirdo viliojantį pasiūlymą permokėtus pinigus pasidalinti pusiau.
Maža to, B.Petrulienė paprašė atsidaryti sąskaitą, į kurią būtų pervedami pinigai.
Taip ir padaręs A.Maliukas gaudavo jam nepriklausančių pinigų, kuriais dalijosi su banko darbuotoja.
Vyras pasakojo pinigus moteriai perduodavęs banke, jos kabinete, operacijų salėje, kieme prie banko, gatvėje, autobusų stotelėje ir kitose vietose.
Keletą kartų pensininkas gavo pinigų pašto perlaidomis.
Nubaudė už atvirumą
Už bendrai su B.Petruliene daugiau nei 50 tūkst. litų pasisavinimą A.Maliukas buvo nuteistas ir net įkalintas.
Apskundęs teismo sprendimą, po kelių mėnesių kalinimo vyras išėjo į laisvę ir pradėjo naują bylinėjimosi maratoną.
Kiekvieną naują vis aukštesnės instancijos teismo sprendimą jis apskųsdavo.
Pagaliau šiemet kovą jis sulaukė dar vieno sprendimo, kuriuo buvo sumažintas bausmės laikas bei jo pasisavinta suma.
Pagal paskutinį nuosprendį žmogus turėtų dar apie pusantrų metų kalėti.
Bet ne kalėjimas jį baugina ir piktina.
„Neturiu daug vilties, kad įrodysiu savo tiesą, bet ketinu įrodinėti, kad nesu visų B.Petrulienės nuodėmių perėmėjas”, – sakė A.Maliukas.
Vengiantis viešumo vyras stebisi, kaip menkai vertinamas sąžiningumas.
Atvirai prisipažinęs sandėrį su banko darbuotoja, jis buvo nubaustas. O visi kiti, melavę net akivaizdžius dalykus, nenukentėjo.