Užsimojusi žūtbūt sumažinti gydymo ligoninėse išlaidas Sveikatos apsaugos ministerija nesiskaito su priemonėmis. Ji pasiryžusi netgi premijuoti tuos, kurie sugebės ne paguldyti ligoninėn, o be triukšmo namo išvaryti sergančius ir stacionarinio gydymo reikalaujančius žmones, patyrusius infarktą, insultą, traumą ar kitaip pasiligojusius. Moterys tegul gimdo namuose.
Taip dirbti skatinamos rajonų ligoninės.
Skaičiai svarbiau nei žmonės
Tokia absurdiška situacija susiklostė vasario pradžioje pasirodžius naujam sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos įsakymui, kuris keičia stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarką. Ligoninėms nebuvo sumokėta už gyventojams suteiktas „viršplanines” paslaugas, priskiriamas net ir būtinajai pagalbai, kurios nesuteikus laiku ligoniai galėjo patirti sunkias komplikacijas ar net mirti.
„Pasvalio ligoninė negavo beveik 29 tūkst. litų. Nesumokėta net už gimdymus, reanimacijos paslaugas, ekstrines chirurgines bei traumatologines operacijas, kraujavimo iš virškinamojo trakto, miokardo infarkto ir kitų pavojingų gyvybei ligų gydymą”, – piktinasi Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas. Kadangi mažiau suteikta kitų grupių paslaugų, už jas negauta dar 10 tūkst. litų.
Anksčiau finansavimo tvarka buvo lankstesnė: jei vienų paslaugų gydymo įstaiga suteikdavo daugiau, o kitų – mažiau, nei planuota, pinigai buvo perskirstomi. Dabar žadama, kad tai bus daroma metų gale. Tada galima tikėtis susigrąžinti bent dalį uždirbtų pinigų, jei hospitalizacijos rodikliai bus mažesni nei pernai. „Tačiau kaip sulaukti metų pabaigos?” – klausia ligoninės vadovas.
Medikus šokiravo ir kitas aspektas – jei nebūtų suteikę būtinosios pagalbos 87 ligoniams, už tokį tariamą ūkiškumą, o iš tiesų – abejingumą, ligoninė būtų premijuota – gautų iš ligonių kasų papildomai net 144 tūkst. litų.
„Ministerija nemato žmogaus, jai rūpi tik skaičiai. Mano vadovaujamoje įstaigoje dirbantys gydytojai laikosi Hipokrato priesaikos, todėl negali atsisakyti guldyti į ligoninę pacientus, kuriems pagalba būtina”, – vertina R.Rastauskas.
Panaši situacija susiklostė ir daugelyje kitų rajonų ligoninių – Rokiškio, Anykščių, Joniškio. Anykščių ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalius Vaiginas sako, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, už vasarį jo vadovaujama įstaiga negavo 10 tūkst. litų.
Gydytojai tapo buhalteriais
Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas sako, kad nebeturi kada gydyti pacientų, nes, „pasismailinęs pieštuką”, nuo ryto iki vakaro skaičiuoja. Tuo užsiima ir jo pavaduotojai, skyrių vedėjai.
„Dalijame lapelius, kas kelios dienos suvedinėjame statistiką, nurodome, kiek kuriam padaliniui iki mėnesio pabaigos liko paguldyti ligonių. Jei kvota baigiasi, stabdome planinį guldymą. Šiaip taip išlaviruojame, tačiau kokia kaina? Ir, svarbiausia, nesuvokiame, kam reikia tokio smulkmeniško skaičiavimo, kokio reikalauja ligonių kasos. Bent kas ketvirtį tikrai užtektų suvedinėti rezultatus”, – įsitikinęs ligoninės vadovas.
Jo teigimu, lyginant su 2005 metais, šiemet reikia ligonių skaičių sumažinti 2 tūkst. Kur juos dėti? Juk žmonės kaip sirgo, taip serga. O sankcijos žiaurios. „Jei bent vienu ligoniu daugiau nei nustatyta norma išgydysime, negausime nuo 50 iki 80 tūkst. litų, nes tada prarasime galimybę naudotis rezerve esančiais pinigais. O juk jie skirti ligoniams gydyti, vadinasi, juos apvogsime”, – neslepia nepasitenkinimo situacija S.Skauminas.
Prienų ligoninės vyriausioji gydytoja Aldona Matusevičiūtė piktinasi, kad sveikatos politikai neatsižvelgia į kaimiškų rajonų specifiką. „Tarp mūsų aptarnaujamų gyventojų yra daug pagyvenusių žmonių, sergančių ne viena, o daugeliu ligų, be to, jie gyvena keliolika ar keliasdešimt kilometrų nutolusiose vietovėse, tad atvykti, pavyzdžiui, į dienos stacionarą jiems sudėtinga. Be to, gydymas stacionare ilgesnį laiką daug efektyvesnis – atliekame daugiau įvairių procedūrų”, – sako A.Matusevičiūtė.
„Įsigaliojus naujai tvarkai, mes per mėnesį galime gydyti ne daugiau kaip 257 ligonius. Tai nerealu. Vasarį pas mus jų gydėsi 316. Galbūt vasarą, kai gyventojų sergamumas kiek sumažėja, šio rodiklio ir galima pasiekti, tačiau tikrai ne dabar. Mes prašome ligonių kasų, kad leistų žiemos ir pavasario mėnesiais gydyti kiek daugiau ligonių, o vasarą sutaupytume. Tačiau nežinau, ar pavyks susitarti”, – sako pašnekovė.
Ji tikina, kad kol kas neatsisako gydyti pacientų, net jei jie yra viršplaniniai, tačiau ateityje gali nebelikti kitos išeities, ypač jei į problemą nebus žvelgiama lanksčiau.
Priversti kurti absurdiškas prognozes
Rajonų ligoninių vadovai ragina ministeriją keisti apmokėjimo už paslaugas tvarką, nes toks griežtas jų skirstymas kas mėnesį pagal grupes kelia didelių abejonių. Gydymo įstaigos priverstos skaičiuoti, kiek kokios grupės ligonių bus kiekvieną mėnesį.
„Praktiškai to numatyti neįmanoma, nes per 80 proc. mūsų teikiamų paslaugų apimčių sudaro būtinoji pagalba. Tai tas pats, kaip prognozuoti, kada plyta ant galvos nukris”, – piktinasi D.Vaiginas.
Pasak R.Rastausko, tokia padėtis varo į neviltį, nes nebeaišku, ko reikia siekti: anksčiau ligonių kasos vertino ir bendrą hospitalizacijų skaičių gydymo įstaigoje, ir tai buvo teisinga. „Sutinkame, kad reikia mažinti šį rodiklį, nors daugelyje ES šalių jis ir yra didesnis nei Lietuvoje, tačiau ne vienu mostu. Per metus, kaip siekia ministerija, sumažinti jį 23 proc. – visiškai nerealu”, – sako Pasvalio ligoninės vadovas.
Žmonės serga, šeimos gydytojai juos siunčia į ligoninę. Jau dabar akivaizdu, kad kovą siektinas hospitalizacijos rodiklis Pasvalio ligoninėje bus viršytas apie 30 proc. „Jūs neįsivaizduojate, kas dedasi priėmimo skyriuje. Mums grasina teismais, jei neguldysime. O ką žinai, gal išties tam ligoniui rytoj pablogės, kaip gali rizikuoti”, – kalba R.Rastauskas.
Pernai Pasvalio ligoninė gydė stacionare 4,5 proc. arba 202 atvejais mažiau ligonių, per šių metų sausį, lyginant su pernykščiu, hospitalizacijų sumažėjo net 12 proc. Nepaisant to, ligoninė viršijo siektiną hospitalizacijos rodiklį net trečdaliu.
„Ligonių kasos spraudžia mus į tokius rėmus, kad logikai nebelieka vietos. Kas nukentėtų, jei suteikus vienų paslaugų mažiau, nei planuota, sutaupyti pinigai būtų skirti apmokėti už tas, kurių suteikta daugiau?” – piktinasi R.Rastauskas.
Abejoja reformos tikslingumu
Rajonų ligoninių vadovai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, prašydami peržiūrėti naująją tvarką bei nustatyti realų, šiandieninę situaciją atitinkantį siektiną hospitalizacijų skaičių. Priešingu atveju nebus galimybių medikams išmokėti padidintų atlyginimų, o rajonų gyventojai liks be medicinos pagalbos.
Jų manymu, šie apmokėjimo pakeitimai įvesti ne vien taupant, o turint tikslą įgyvendinti ministerijos siekį suskirstyti visas šalies rajonų ligonines į minimalias, kurios teiks tik slaugos ir terapines paslaugas, ir normalias, kurios dar galės teikti ir chirurgines, reanimacijos bei akušerines paslaugas.
„Po tokios reformos rajonų gyventojams nebebus teikiamos nei traumatologijos, nei neurologijos, nei kardiologijos, nei ginekologijos paslaugos. Tikrai jų visų neįstengs priimti apskričių ar didžiųjų miestų bei unversitetinės ligoninės, kad ir kaip norėtų, nes šių paslaugų poreikis yra didelis”, – aiškina D.Vaiginas.
Be to, ir gydytojai ėmė bėgti iš rajonų ligoninių, nes algos čia padidėjo mažiausiai. Didinant įkainius už paslaugas didžiosioms, universitetinėms šalies ligoninėms jie kilo 2-3 kartus daugiau nei rajoninėms. „Greitai iš viso nebebus kam gydyti kaimo žmonių”, – prognozuoja R.Rastauskas.
Pavyzdžiui, Kupiškio ligoninėje nebeteikiamos chirugijos paslaugos, tad ligoniams tenka vien tam, kad būtų susiūta žaizda ar uždėtas gipsas, vykti į Panevėžį ar Rokiškį už keliasdešimties kilometrų ir tam sugaišti kone pusdienį. Greitoji stovi ir laukia, o rajonas turi tik du greitosios pagalbos automobilius.
Anykščių ligoninėje taip pat mažėja gydytojų. Jie migruoja į apskričių ar universitetines ligonines, kur atlyginimai didesni net iki 1,5 karto, tikina D.Vaiginas.
Padėtis kelia nerimą
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojo Antano Matulo teigimu, šių metų pradžioje komiteto nariai susitiko su beveik 40 gydymo įstaigų vadovais bei kolektyvais, įvyko per 60 susitikimų su mažų miestelių gyventojais.
„Reali situacija sveikatos sektoriuje kaime kur kas blogesnė, nei mes įsivaizdavome”, – reziumuoja A.Matulas. Jo teigimu, tai lėmė nemažai nepamatuotų Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų, tai, kad sprendimus priima teoretikai, o ne praktikai.
Dideli įkainių skirtumai skirtingų lygių ligoninėms išbalansavo atlyginimų sistemą. Pirminės grandies medikai ieško galimybių pereiti dirbti į stacionarus, nes ten daugiau mokama. Rajonų ligoninių gydytojai veržiasi į apskričių, didžiųjų miestų ir universitetines ligonines. Pasak komiteto nario, jei algos ir toliau bus didinamos tokiu principu, laukia katastrofa. Nebeliks kam gydyti kaime.
„Sveikatos sistemos reforma turi priartinti paslaugas prie ligonio, garantuoti jų kokybę. Tačiau pagrindiniu tikslu tampa sutaupyti lėšų, sumažinti lovų skaičių. Jau pastebima tendencija, kad į aukštesniojo lygio ligonines patenka labiau užleisti ligoniai”, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė.
Mano, kad įvyko nesusipratimas
„Būtinoji pagalba privalo būti apmokėta netaikant jokių apribojimų. Aš paprašiau ligonių kasų pateikti man visą informaciją, ar galėjo taip atsitikti. Jei taip ir būtų įvykę, už jas gydymo įstaigoms tikrai bus sumokėta, kompensuota”, – tikino sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.
Jo teigimu, nauja apmokėjimo už stacionaro paslaugas tvarka buvo priimta šių metų pradžioje, po ilgų diskusijų Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, į kurią įeina ir įstaigų, asociacijų atstovai. Su naująja tvarka visi galėjo susipažinti, buvo bendras pritarimas, kad siekiant restruktūrizacijos tikslų hospitalizacijos rodiklius būtina riboti. Ši tvarka numato, kad įstaigos, kurios jų neviršys, bus skatinamos.
„Manau, kad šie principai yra teisingi, kita vertus, praėjo vos keli mėnesiai, reikėtų luktelėti dar kelis ir tada įvertinti, kaip ji nulemia įstaigų biudžetus, o jei reikia, grįžti prie šio klausimo ir apmokėjimo tvarką tobulinti. Aišku, įstaigos norėtų visiškos laisvės, kad būtų apmokama už visas suteiktas paslaugas, nemažinant lovų skaičiaus, neplečiant dienos stacionaro, tačiau mes neturime tiek pinigų”, – sako Ž.Padaiga.
Jis atremia kaltinimus ministerijai, kad įkainiai nepagrįstai labiausiai pakelti universitetinėms ligoninėms: „Dėl to, kad prioritetas būtų suteikiamas aukštos kvalifikacijos specialistams, kurių netekimas būtų skausmingiausias, kurie labiausiai viliojami dirbti į užsienį, susitarėme su profesinėmis medikų organizacijomis, derėdamiesi dėl atlyginimų didinimo, tai kolegialus sprendimas”.