Į Seimo pavasario sesijos darbų programą įrašytas Kremavimo įstatymas. Lietuva – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur mirusieji iki šiol nėra kremuojami. Tuo pačiu metu pradėtas rengti ir Laidojimo įstatymo projektas.
Kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje – kremavimo paslaugos teikiamos jau seniai. Lietuvoje apie jas iki šiol tik diskutuojama. Tikimasi, kad ledai pajudės, kai Seime bus priimtas Kremavimo įstatymas.
Aktyvesnė diskusija, ar reikia Lietuvoje krematoriumo, buvo kilusi prieš trejus-ketverius metus. 2002 metų rudenį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tokiai naujovei pritartų ir dauguma piliečių: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir net 86 proc. šiauliečių.
Statyti krematoriumą buvo pasišovusi Klaipėda, aktyviai šiuo reikalu domėtasi Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Galiausiai miestų savivaldybės nusprendė: kol nepriimtas Kremavimo įstatymas, kalbėti apie krematoriumo statybą nėra prasmės.
Kremavimo įstatymo projektas buvo parengtas ir Seimui įteiktas 2003 metų rugsėjį. Po svarstymų keliuose komitetuose, kurie didesnių priekaištų projektui beveik neturėjo, dokumentas iš darbotvarkės dingo bemaž dvejiems metams.