Turniškių demokratija: paskutinė stadija

Turniškių skandalo išvakarėse vienas specialiųjų tarnybų vadovas karštligiškai skambino žiniasklaidai, įspėdamas, kad tai Rusijos žvalgybos provokacija.

Vėliau paaiškėjo, jog tas akylas tėvynės sargas pats yra Turniškių gyventojas. Ten jis įsitaisė tikrai be užsienio tarnybų pastangų.

Tikrai ne jos sukėlė valdančiąją koaliciją užgriuvusių skandalų laviną. Ir ne politinio elito nekenčiama žiniasklaida – viešosios nuomonės nuodytoja. Ir net ne opozicija, kuri nelabai nuvokia, kas čia dedasi.

O viskas dedasi tartum savaime. Lyg į valdančiąją daugumą įsisukus politiniam paukščių gripui, kuris šienauja atspariausius veikėjus.

Krito Lietuvos brakonierių brakonierius, Valstybinio turto fondo vadovas P. Milašauskas, kurio storos odos nepramušdavo taikliausi šūviai.

Dabar P.Milašauskas iš posto spruko dėl mažmožio – paaiškėjus, kad jis neturėjo teisės dirbti su slapta infornmacija. Be to fondo direktorius neišlaikė psichologinės įtampos.

Tą įtampą, be abejo, didina šiomis savaitėmis pirmuosius gyvybės požymius labai nelaiku parodžiusi Seimo laikinoji komisija, tirianti „Alitos” privatizavimo ypatumus.

Kai kuriuose valdžios kabinetuose psichologinė įtampa dar pašoko, kai Seimas nepritarė laikinosios parlamentinės komisijos, tyrusios EBSW veiklą, išvadoms, kurios būtų paslėpusios visas valdžios nusikaltimų gijas.

O čia dar blogesnė naujiena iš Kalifornijos – teismas nutarė grąžinti svarbiausią bylos liudininką G.Petriką į Lietuvą.

Ne geresnė Vyriausybei naujiena – sudarytos Seimo laikinosios komisijos Turniškių skandalui ištirti sudėtis. Pirmininkė – Darbo frakcijos seniūnė L. Graužinienė, jos pavaduotojas – konservatorius A.Matulas. Ne patys draugiškiausi veidai premjerui.

Mat Darbo partija iki šiol gailisi, kad lemiamu momentu neparėmė iniciatyvos sudaryti Seimo laikinąją komisiją, kuri būtų ištyrusi, ar A.M.Brazauskas nedarė įtakos „Draugystės” viešbučio privatizavimui.

Tad premjerui nelengva bus įtikinti L.Graužinienės komisiją, kad jis nekontroliuoja Vyriausybės kanceliarijos veiklos, o Vyriausybės kancleriui A.Z.Kaminskui- kad jis nieko nežinojęs apie kanceliarijos įsteigtos bendrovės ir jos vadovo V.Račkio verslą Turniškėse.

Iki šiol nežinėlio vaidmuo buvo premjero amplua. Bet praėjusią savaitę nežinėlio vaidmenį per prievartą teko suvaidinti ir Seimo pirmininkui A.Paulauskui, kuris su kitu socialliberalu, Seimo audito komiteto pirmininku A.Skardžiumi jau matavosi moralinių autoritetų togas.

Tačiau praėjusią savaitę jau pats A.Paulauskas suglumusiu veidu teisinosi, kad nieko nežinojęs apie savo sekretoriato vadovės R. Pumputienės pomėgį važinėtis valdiškais limuzinais.

Matyt, Seimo vadovui ši ponia įgijo neribotą galią, „laisvo ploto” patirtį perkėlusi į Seimą ir savo kabinetą pavertusi konspiraciniu butu, kur jos viršininkas slapta susitikinėja su A.Zuoku ir V.Uspaskichu.

Iš to R.Pumputienės konspiracinio buto Seime ir kilo naujausia „sąmokslo teorija”: užgriuvusios premjerą ir prezidentą nelaimės – A.Paulausko ir V.Uspaskicho darbas. Jeigu tai ir teisybė, „sąmokslininkai” ne ką pešė.

Visus uždirbtus iš kitų nesėkmių politinius dividentus vėjais paleido Darbo partijos deleguotas kultūros ministras V.Prudnikovas, su prašmatnių damų svita surengęs pasitarimą Londone – bene kurs Lietuvos kultūros ministeriją emigracijoje?

Ir garsiausias valstybės šuo, kurio šeimininkas, Seimo teisininkų šefas nežino, kad jo keturkojis draugas važinėja Seimo automobiliu. M.Bulgakovo „Šuns širdies” vertas epizodas, simbolizuojantis Turniškių demokratijos papročius, moralę ir teisę.

Tokia gėdinga Turniškių demokratijos paskutinė stadija, kurią užbaigs „Mažeikių naftos” pardavimas. Vargu ar po to premjeras toliau kentės žmogaus be diplomo bakinimą ir sutiks savo politinę karjerą baigti L.Graužinienės ir kitose Seimo komisijose.

Jau ir taip V.Uspaskichas pavertė A.M.Brazausko politinę senatvę nuolatiniu pažeminimu.

Turniškių demokratija – tai 16 metų trukęs pokumunistinis etapas, kai šalyje buvo kuriamos demokratinės institucijos, ji įsiliejo į Europos ir Atlanto struktūras.

Tačiau tai tėra išorinis kevalas, nes parlamentinė demokratija tebuvo priemonė, padėjusi tų pačių godžių žmonių saujelei išlikti valdžioje.

Saujelei, kuri pasisavina šalies ūkio augimo pyragą, o dabar – ir Europos Sąjungos paramą.

Saujelei, kuri įteisino korupciją, privilegijas, „blatą”, cinizmą ir įstatymų nesilaikymą.

Tačiau Turniškių demokratija jau išsisėmė, pernoko. Todėl ir byra pati savaime.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.