Verslui sąlygos pagerės
Saulius Girdauskas, Seimo Ekonomikos komiteto narys, Darbo partijos frakcijos narys:
– Numatomais priimti įstatymais, mano nuomone, pageriname verslui sąlygas. Juk mažinama mokesčių našta. Taigi geriname ir sąlygas ekonomikai augti, kelti žmonių pragyvenimo lygį.
Tie, kurie sako, kad mokesčių našta nemažėja arba sąlygos verslui plėstis negerėja, mato tik tai, ką nori matyti, tendencingai traktuoja tuos procesus, kurie vyksta. Jų, deja, neperkalbėsi.
Esu tikras, kad daugumai turėtų būti akivaizdu, jog, netgi įvedus laikinąjį socialinį mokestį nuo pelno, bendra mokestinė našta sumažėja, nes panaikinamas kelių mokestis, smarkiai sumažėja fizinių asmenų pajamų mokestis.
Ne kartą bendravau su verslininkais, pats esu į Seimą atėjęs iš verslo, tad gerai žinau, kokia yra situacija toje srityje. Kiek supratau, nėra smarkiai nepatenkintų netgi ir tuo socialiniu mokesčiu, kuris bus tik laikinas ir po poros metų bus panaikintas.
Pasisakau už dar radikalesnį gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą.
Tai padidintų mūsų darbo jėgos apmokestinimo konkurencingumą su aplinkinėmis šalimis, kur tas mokestis yra kur kas mažesnis nei Lietuvoje.
Bet reikia turėti galvoje ir valstybės interesus. Pernelyg staigūs judesiai smarkiai mažinant fizinių asmenų pajamų mokestį gali turėti neigiamos įtakos ir biudžetui.
Tuo tarpu subalansuotas biudžetas yra vienas iš ekonomikos augimo veiksnių.
Prezidentas gali siūlyti kitokius būdus
Ramūnas Vilpišauskas, Prezidento patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais:
– Per artimiausius dvejus metus ta mokesčių reforma, kuri vykdoma, veikiausiai nepagerins investicinės aplinkos ir nepaskatins ekonomikos augti greičiau. Nors gyventojų pajamų mokestis mažinamas, taip pigindamas darbo jėgos apmokestinimą, tačiau kartu laikinai padidinamas pelno mokestis. Tai neduos ypatingai gero efekto.
Prezidentas laikosi nuomonės, kad būtų kur kas geriau ieškoti kitų būdų balansuoti biudžetą, nei įvedinėti naujus, kad ir laikinus, mokesčius.
Jeigu būtų apsiribota tik gyventojų pajamų mokesčio mažinimu ir kitų būdų kompensuoti biudžeto praradimus paieška, tuomet investicinis klimatas tikrai labai pagerėtų ir tai paskatintų ekonomikos plėtrą.
Yra paskaičiuota, kad, netgi sumažinus gyventojų pajamų mokestį, iš jo kitąmet turėtų būti gauta 4 procentais daugiau lėšų nei šiemet. Tad lyg ir nėra ypatingo reikalo kompensuoti biudžeto praradimus dėl šio mokesčio mažinimo. Tai, kad kompensacinis mechanizmas vis dėlto įvedamas, rodo, jog biudžeto išlaidų neketinama mažinti, nors tai galėtų būti viena išeičių gerinant sąlygas ekonomikai augti, stiprinti ekonomikos konkurencingumą.
Kai Seimas priims mokesčių sistemos pakeitimus reglamentuojančius įstatymus, Prezidentas labai atidžiai juos išnagrinės ir tuomet spręs, ar juos pasirašyti, ar galbūt pateikti savo siūlymus, kaip galima būtų kitaip spręsti dėl mokesčių reformos atsirandančias problemas.
Didesnio poveikio neturės
Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors Forum Lithuania” vykdančioji direktorė:
– Visada sakiau ir sakau, kad pradėta šventu tikslu gerinti verslo aplinką bei mažinti darbo jėgos kainą gyventojų pajamų mokesčio mažinimu mokesčių reforma baigiasi kaip visada – bandymu užkaišioti skyles biudžete.
Tuo tarpu mokesčių reformos tikslas toli gražu turi būti ne tas. Jos tikslas turėtų būti ekonomikos skatinimas, investicijų pritraukimas.
Dar prieš porą metų paties premjero sukurta darbo grupė pateikė pasiūlymus, kuriuos tikrai galėčiau vadinti reforma mokesčių srityje, nes tie pasiūlymai atitinka mano įvardytus reformos tikslus. Pateiktų pasiūlymų esmė – iš karto, o ne etapais gerokai sumažinti gyventojų pajamų mokestį, įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, taip pat įvesti automobilių mokestį, panaikinti tam tikras mokestines lengvatas, galiojančias šiandien.
Esu tikra, kad mokesčiai turi būti visuotiniai, kad ir kokie jie būtų, nes tada būna mažiau spekuliacijų, bandymų juos nuslėpti, mažiau kainuoja tokių mokesčių administravimas.
Prieš porą metų pateiktus pasiūlymus dabar valdančioji dauguma įgyvendina tik fragmentiškai. Tai nelabai padės skatinti mūsų ekonomikos plėtrą. Ji, žinoma, plėsis, tačiau toli gražu ne dėl vykdomos mokesčių reformos.
Kita vertus, visiems kartoju, kad atkentėsime ir tai, ką mums yra numačiusi valdžia. Čia pirmiausiai kalbu apie laikinąjį socialinį mokestį.
Tik būtina kažkur labai aiškiai užfiksuoti, kad tai yra laikinas mokestis, nes pas mus labai mėgstama, kad laikinumas pavirsta nuolatiniu dalyku.
Pavyzdžiui, laikinasis gyventojų pajamų mokesčio įstatymas galiojo daugiau kaip dešimt metų, kol buvo priimtas normalus, nuolatinis įstatymas.
Laikinojo socialinio mokesčio siunčiamas signalas investuotojams yra gana prastas. Juk iš esmės didinamas pelno mokestis.
Tad dabar vykdoma mokesčių reforma didesnio teigiamo poveikio ekonomikai neturės, išskyrus galbūt tik tai, kad išliks ganėtinai neblogai subalansuotas biudžetas bent jau artimiausius dvejus metus.
* Skaičiai * Faktai * Citatos
* Kitą savaitę Seimas turėtų priimti keturis įstatymus, kurie keičia kai kurias nuostatas mokesčių srityje. Praėjusią savaitę jiems buvo pritarta po audringo svarstymo parlamente. Buvo planuojama įstatymus priimti ypatingos skubos tvarka, tačiau to nepavyko padaryti dėl opozicijai priklausančių parlamentarų pasinaudojimo procedūrinėmis galimybėmis šiek tiek užvilkinti procesą.
* Naujais įstatymais nustatoma, kad nuo 2006 metų liepos 1 dienos fizinių asmenų pajamų mokestis bus sumažintas nuo 33 iki 27 procentų, nuo 2008-ųjų sausio 1 dienos – iki 24 proc.
* Nuo 2006 metų sausio 1 dienos bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis gyventojams, turintiems patalpų, naudojamų komerciniams tikslams. Šio mokesčio dydis bus 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Užsimenama ir apie tai, kad ateityje nekilnojamojo turto mokestis bus įvestas visiems gyventojams, turintiems tokio turto.
* Daugiausia diskusijų kelia numatomas laikinasis socialinis mokestis, kurį mokės įmonės. 2006 metais jis sudarys 4 proc. nuo įmonės gaunamo pelno, 2007 metais – 3 proc. Šiuo mokesčiu, pasak naujojo finansų ministro Zigmanto Balčyčio, ketinama subalansuoti biudžetą, kuris gaus mažiau pajamų dėl sumažinto gyventojų pajamų mokesčio. Tikimasi, kad 2006 metais iš laikinojo socialinio mokesčio biudžetas gaus apie 400 milijonų litų, 2007-aisiais – apie 360 mln. litų.
* Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, aiškindamas, kodėl reikia balansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas bei kodėl ta proga reikalinga mokesčių reforma, pareiškė: „Ir mes norime taip gyventi kaip Švedijoje, o mokesčius mokėti kaip Lietuvoje. Žinoma, tada būtų rojus. Bet tam rojui sukurti reikia jau ne žmogaus, reikia Dievo. Sukurti rojų be pajamų biudžete negalima”.
* Valdančioji dauguma kelis mėnesius svarstė, kaip vykdyti mokesčių reformą, kokį pasirinkti mokestį, turintį subalansuoti biudžetą. Kelis kartus valdančiosios keturių partijų daugumos politinė taryba keitė savo nuomonę – skaičiuoti tokį mokestį nuo įmonių apyvartos ar nuo pelno. Mokestis nuo apyvartos, analogiškas šiuo metu renkamam, tačiau nuo šių metų liepos 1 dienos naikinamam kelių mokesčiui, gali prieštarauti Europos Sąjungos teisei. Todėl galų gale buvo nuspręsta mokestį nuo apyvartos pakeisti mokesčiu nuo pelno ir pavadinti jį „laikinuoju socialiniu mokesčiu”, nes žadama, kad jis bus renkamas laikinai – tik dvejus metus, ir iš jo gautos lėšos bus nukreiptos socialinėms problemoms spręsti.
* Seimo opozicija priešinasi laikinojo socialinio mokesčio įvedimui. Jos atstovų teigimu, biudžetą subalansuoti galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, mažinant valstybės valdymo išlaidas, naikinant mokestines lengvatas, geriau administruojant jau renkamus mokesčius ar aktyviau kovojant su šešėline ekonomika.
* Opozicija taip pat baiminasi, kad socialinis mokestis nebus laikinas, bus paliktas ir po dviejų metų galiojimo, nes valdančioji dauguma niekaip neatsako į klausimą, kaip bus balansuojamas 2008 metų biudžetas.
Stasys Gudavičius