Man atrodo, kad pastaruoju metu mūsų miesto meras Rimantas Taraškevičius yra visai nepelnytai puolamas. Tačiau jį puola tik kai kurie žiniasklaidos atstovai ir galbūt jo politiniai oponentai.
Na, galbūt dar yra ir kitų žmonių, kurie turi kažkokių neaiškių interesų.
Neseniai kažkokie verslininkai aiškino, kad jiems neduoda ramybės senamiesčio reikalai.
Tačiau man atrodo, kad jiems ramybės neduoda ne senamiestis, bet pačių verslininkų piniginiai interesai.
Juk pas mus taip dažnai po gražiomis kalbomis slypi nelabai gražūs arba egoistiški norai.
O dėl mūsų miesto mero noriu pasakyti štai ką. Kas gali paneigti, kad per pastaruosius kelerius metus Klaipėda netapo gražesnė?
Pažiūrėkite, koks dar visai neseniai buvo miesto centras ir koks jis yra šiandien? Juk Klaipėdoje šiomis dienomis tvarkoma Herkaus Manto gatvė, vietoj senų šaligatvių plytelių atsiranda gražios šiuolaikinės trinkelės.
O kiek jėgų reikėjo suremontuoti toje pačioje gatvėje esantį geležinkelio viaduką. Tiksliau – nutrupėjusias raudonas plytas, kurios tikrai nepuošė tos vietos. Ir visa tai juk kainavo šimtus tūkstančių litų, kuriuos reikėjo iškovoti, iš kažkur gauti miestui.
Todėl kai man kalba, kad mūsų meras kažkam neįtiko dėl to ar ano, aš pasiūlau apsidairyti bent jau Klaipėdos centre ir prisiminti, koks tas miestas buvo praėjusio dešimtmečio pradžioje. Kad ir toje pačioje Herkaus Manto gatvėje.
Žmonės visada greiti kritikuoti, o tai, kas gera, nesistengia pamatyti ir prisiminti. Tai yra labai blogai.
Galbūt ir dėl to pas mus tapo įprasta verkšlenti, dejuoti ir aiškinti, kokia bloga yra ta valdžia, nes nedavė to ar ano. Tokie žmonės, kaip įprasta, patys nesistengia net savimi pasirūpinti.
O jau atėjo toks metas, kad niekas tau per prievartą darbo į rankas nebruks. Viską reikia pačiam padaryti. O kai padarai, pasaulis neatrodo toks negeras.
Jonas Stankevičius