Vyriausybės pasitarime pritarta Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektui, kuriame suformuluoti pagrindiniai šios paramos panaudojimo tikslai ir prioritetai.
Strateginis siekis – spartus sąlygų investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje gerinimas, kad ūkio augimo teikiama nauda paliestų visus Lietuvos gyventojus ir iki 2015 m. Lietuva pasiektų ES senbuvių ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį.
Struktūrinė parama Lietuvai per septynerius metus sudarys apie 20,62 mlrd. litų. ES struktūrinę paramą gausime iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo (iš viso 13,74 mlrd. litų) ir iš Sanglaudos fondo (6,88 mlrd. litų).
Strategijos projektą rengė komisija Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijai rengti ir veiksmų programoms nustatyti. Strategijai rengti taip pat buvo pasinaudota nepriklausomų ekspertų ir mokslininkų pagalba. Šios strategijos projektas ne kartą diskutuotas su socialiniais, ekonominiais ir regioniniais partneriais.
Strategijoje pasirinkti trys plėtros tikslai: spartinti ūkio augimą ilguoju laikotarpiu, kurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir plėtoti socialinę sanglaudą. 2005 m. pabaigoje Vyriausybė nustatė tris veiksmų programas, skirtas minėtai strategijai įgyvendinti. Taip pat numatytos finansinės proporcijos: palyginus su praeitu laikotarpiu, finansavimas didėja visose srityse.
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, kuriai siūloma skirti 18 proc. visos ES struktūrinės paramos, būtų finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Ši programa aprėpia užimtumo gerinimą, dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimą, mokymosi visą gyvenimą sistemą, mokslinio potencialo stiprinimą bei viešojo administravimo tobulinimą.
Antrajai, Ekonomikos augimo veiksmų programai, finansuojamai Europos regionų plėtros (ERPF) ir Sanglaudos (SF) fondų lėšomis, siūloma skirti 40,8 proc. visos paramos. Ši programa skirta inovacijų diegimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, informacinių technologijų plėtros, pramoninių zonų kūrimo, plyno lauko investicijų skatinimo, transporto, energijos tiekimo tinklų ir kitiems projektams. Išskirtinis dėmesys ir atitinkamai didesnis finansavimas taip pat skiriamas strategijoje pabrėžiamoms „proveržio” sritims, su kuriomis siejamas greitesnis ekonomikos augimas – pavyzdžiui, palankių sąlygų verslui ir inovacijoms kūrimui bus skiriama 3,3 kartų daugiau lėšų, tiesioginei paramai moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei inovacijoms – 2,2 kartų daugiau lėšų negu dabartiniame laikotarpyje.
Trečiajai, Sanglaudos skatinimo veiksmų programai, iš tų pačių ES fondų atitektų panašus finansavimas (41,2 proc.), nukreiptas į savivaldybių urbanistinės infrastruktūros plėtrą, veiklos kaimo vietovėse diversifikavimą, paveldą, turizmą, sveikatos priežiūrą, aplinkosaugą, efektyvų energijos naudojimą, švietimo ir socialinės infrastruktūros kūrimą. Šioje programoje finansavimo augimas taip pat yra netolygus, akcentuojamos taip vadinamos „didesnio poreikio” sritys, kaip švietimo ir sveikatos infrastruktūros plėtojimas, efektyvus energijos naudojimas, kurioms finansavimas išauga 2,5 karto.
Strategijos projektas, taip pat investicijų krypčių finansinės proporcijos ir jų nustatymo principai buvo aptarti su socialiniais, ekonominiais ir regioniniais partneriais 2006 m. sausio 31 d. vykusio viešo aptarimo metu. Siekiant užtikrinti efektyvų ES struktūrinės paramos įsisavinimą ir Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą Vyriausybė pritaria nuostatai, kad socialiniai, ekonominiai ir regioniniai partneriai bei kitos nevyriausybinės organizacijos gali teikti pasiūlymus dėl Strategijos projekto iki 2006 m. kovo 31 d.
Sekantis etapas – detalių veiksmų programų rengimas, šį darbą atliks 11 darbo grupių. Veiksmų programų rengimo metu dar gali būti tikslinamas ir pildomas strategijos projektas. Šioje veikloje siūloma aktyviai dalyvauti Seimo Europos reikalų komitetui. Birželio mėnesį planuojamas paskutinis viešas aptarimas – pakoreguotos strategijos ir jau parengtų detalių veiksmų programų. Liepą šie dokumentai bus teikiami Europos Komisijai ir taps derybų, kurios truks iki metų pabaigos, objektu.
Įvertinti lėšų paskirstymą tarp sektorių bus galima tik vasarą, kai bus parengtos detalios veiksmų programas, o galutinis rezultatas paaiškės metų pabaigoje, pasibaigus deryboms su Europos Komisija.