Didžiausia Šiaurės šalyse ir Baltijos valstybėse finansų grupės „Nordea” Vyriausiasis analitikas Rogeris Wessmanas teigia, kad finansų rinkų svyravimo amplitudė šiemet gali pasiekti nemalonių siurprizų ribas. Vilniuje viešėjęs „Nordea Markets” analitikas pažymėjo, kad didžiausi pokyčiai laukia tarpbankinių palūkanų bei naftos rinkose ir tie pokyčiai gali turėti neigiamos įtakos verslui ir gyventojams.
„Nenoriu teigti, kad šiuo metu pasaulio ekonomika yra sunkios būklės. Atvirkščiai, ūkio atsigavimo požymiai akivaizdūs. Deja, spartus augimas dar nereiškia stabilumo, o dideli svyravimai visuomet reiškia didesnę riziką”, – pažymėjo R.Wessmanas.
Pasak jo, daug nerimo kelia situacija JAV, kur gyventojų įsiskolinimas viršija 80 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai susiję ir su kainų burbulu nekilnojamojo turto rinkoje, kur kainų kilimo lūkesčiai įsuko tikrą vartojimo karuselę. Didinamos bazinės palūkanos pristabdė kainų augimą, tačiau brangstančios paskolos kelia grėsmę daliai vartotojų, turinčių ilgalaikes paskolas. Prie JAV silpnybių prisideda ir didžiulis užsienio prekybos deficitas, stumiantis JAV dolerio kursą žemyn.
Tuo tarpu eurozonos valstybių ūkiai pradeda rodyti pirmuosius spartaus augimo ženklus, nors vartojimo apimtys čia išlieka palyginti menkos. Nepaisant to, Europos Centrinis Bankas nerimauja dėl pernelyg spartaus augimo ir tikriausiai dar didins bazinę tarpbankinių palūkanų normą.
„Manome, kad jei eurozonos ekonomika augs panašia sparta, ECB bazines palūkanas didins iki 3,25 proc. Dolerio perspektyvos miglotos, nes pastaraisiais metais Azijos šalių užsienio valiutos rezervai augo milžinišku greičiu. Norėdami apsaugoti nuo vertės svyravimų, atsargų valdytojai centriniai bankai gali tiesiog pakeisti atsargų struktūrą, kurioje dabar dominuoja doleriai. Tokiu būdu JAV doleris dar labiau susilpnėtų”, – svarstė R.Wessmanas.
„Nordea” Vyriausiojo analitiko manymu, naftos kainų šuolius išprovokavo nuolat auganti paklausa. Maždaug nuo 2002 metų žaliavos poreikis nuolat sparčiai augo ir tai neišvengiamai sukėlė kainų krizę. Problema ta, kad naftą eksportuojančių valstybių organizacijos OPEC nariai neturi galimybių didinti naftos gavybą, o OPEC nepriklausančiose valstybėse naftos daugelis gavybos projektų yra tik pirminėje stadijoje. Todėl OPEC valstybės spaudžia, kad naujas naftos kainų svyravimo koridorius būtų ties 45-50 JAV dolerių už barelį (iki šiol orientacinė kaina buvo 25 doleriai už barelį). Turint galvoje, kad naftos gavybos intensyvumas šiuo metu artimas maksimaliam, naftą eksportuojančioms valstybėms labai lengvai palaikyti sutartą kainų lygį.
Kalbėdamas apie Lietuvos ūkio perspektyvas, R.Wessmanas pažymėjo, kad nors Lietuvos ūkis auga lėčiau nei Latvijos ir Estijos, augimo bazė yra gerai subalansuota ir gan saugi. Tiesa, sumažintas pajamų mokestis turėtų dar labiau pastūmėti vartojimą ir padidinti infliacinį spaudimą, todėl Lietuvos galimybės įsivesti eurą 2007-aisiais miglotos vien dėl šio kriterijaus. Kita vertus, „Nordea” analitikai mano, kad Lietuva euro įvedimui pasirengus geriausiai iš visų Baltijos valstybių, o įvedimo atidėjimas gali turėti įtakos paskolų palūkanų litais lygiui.
„Nordea” yra didžiausia finansinių paslaugų bendrovė Šiaurės šalių ir Baltijos regione. Grupės turtas siekia 325,5 mlrd. eurų, o internetinės bankininkystės srityje ji pirmauja pasaulyje. Šiuo metu „Nordea” turi 4.2 mln. e-klientų. Regione „Nordea” aptarnauja apie 11 mln. privačių asmenų ir beveik 960 000 įmonių bei institucijų. Banko tinklą sudaro daugiau negu 1100 skyrių.