Ekonominis Baltijos valstybių aktyvumas didina uostų krovą nepaisant Rusijos pastangų reguliuoti tranzito srautus, tačiau išorinė ir vidinė konkurencija riboja ekonominės plėtros tempus.
Krovinių Baltijos valstybių uostuose daugėja. Tačiau pernai sparčiausiai krovą didinusi Klaipėda vasarį pagal šį rodiklį atsiliko.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis, per vasarį mūsų uoste buvo perkrauta 1,54 mln. tonų krovinių. Dviejų mėnesių rezultatas – 3,62 mln. tonų. Jis, palyginti su 2005 metų pradžia, yra 1,3 proc. prastesnis.
KVJUD rinkodaros direktorius Artūras Drungilas LŽ tikino, kad pirmųjų mėnesių krova neatskleidžia tendencijos.
„Žvelgiant į praėjusių trejų metų krovos kreives, pirmąjį pusmetį būdingi ryškūs mėnesinės krovos svyravimai. Ir tik nuo antrojo pusmečio galima spręsti, kiek bus perkrauta.
Remdamiesi Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko anksčiau pateiktomis prognozėmis bei krovos kompanijų paraiškomis, 2006 metais planuojame 4-5 proc., maždaug milijono tonų, krovos padidėjimą.
Be abejo, pagrindinį srautą sudarys Lietuvos kroviniai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2005 metais Klaipėdos uoste net Rusijos krovinių padaugėjo nuo 700 tūkst. iki milijono tonų, šiemet taip pat tikimės daugiau tranzitinių krovinių”, -sakė Drungilas.
Pasak jo, penktadienį susirinkusi Uosto taryba tikslins kompanijų planus atsižvelgdama į pasirašytas sutartis ir aptars šių metų krovos prognozes.