Lietuvoje 69 proc. gyventojų yra linkę pritarti teiginiui, kad kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas, be savo gimtosios, turėtų mokėti bent dvi užsienio kalbas. Tokius duomenis pateikė tyrimų agentūra „TNS Opinion & Social”, Europos Komisijos užsakymu atlikusi „Eurobarometro” tyrimą, praneša tyrimų bendrovė „TNS Gallup”.
Bendrovės duomenimis, pastaraisiais metais kinta motyvai, skatinantys žmones mokytis užsienio kalbų. Prieš 4 metus net 47 proc. ES gyventojų teigė, kad viena iš pagrindinių priežasčių mokytis užsienio kalbą yra jos panaudojimas atostogų užsienyje metu.
2005 m. jau tik 35 proc. respondentų nurodė šią priežastį kaip vieną pagrindinių. 2005 m. net 32 proc. apklaustųjų nurodė, kad pagrindinė priežastis mokytis naujų kalbų yra jų vartojimas darbe ir komandiruotėse į užsienio šalis.
Tyrimo duomenimis, didžiausi pokyčiai, vertinant kalbų reikalingumą, susiję su darbu užsienyje. Net 27 proc. apklaustųjų ES nurodė, kad galimybė dirbti užsienyje yra svarbus motyvuojantis veiksnys mokytis naujos užsienio kalbos. Tai 9 proc. daugiau nei 2001 metais.
Populiariausios ES šalyse ir toliau išlieka anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos. 77 proc. ES gyventojų į klausimą, kokių dviejų užsienio kalbų turėtų mokytis vaikai, atsakė, anglų, 33 proc. – prancūzų ir 28 proc. – vokiečių. Lietuvoje šis pasirinkimas išsidėsto kitaip: 93 proc. apklaustųjų renkasi anglų, 43 proc. – rusų ir 34 proc. – vokiečių kalbas. Prancūzų kalbą nurodė tik 6 proc. Lietuvos gyventojų.
Šiuo metu daugiausia Lietuvos gyventojų be savo gimtosios kalbos moka rusų kalbą. Šia kalba gali susikalbėti 79 proc. Lietuvos gyventojų, angliškai kalba 26 proc. apklaustųjų. Europoje apskritai anglų kalbą (kaip negimtąją kalbą) moka 34 proc., o rusų – vos 5 proc. gyventojų.