Giliavandenio uosto šalininkai siūlo Melnragės nebeplėsti

Į naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą uostamiesčio valdžios sprendimu giliavandenis uostas neįtrauktas, tačiau jo šalininkai tai vadina netoliaregiškumu – esą uostas Melnragėje kada nors vis tiek bus, o sklypus ten dabar perkantys gyventojai tuomet teisėtai kels triukšmą.

Vis dėlto, pasak miesto valdžios atstovų, įtraukti į 10 metų galiojantį Bendrąjį planą giliavandenį uostą, apie kurį dar neturima išsamios informacijos, nėra reikalo, o nuo sklypus Melnragėje perkančių žmonių jokia informacija nėra slepiama.

Rezervuoti reikia

„Ryt poryt giliavandenio uosto tikrai nepradėsime statyti, bet uždaryti tam perspektyvą yra nusikaltimas – rezervuokime vietą iš anksto. Dar 1996-1997 metais pradėjome kalbėti apie šį uostą, bet sklypai ten toliau buvo pardavinėjami. Jei taip elgiamės, tai ir turime žmonių nepasitenkinimą“, – sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

Jo teigimu, pasaulyje einama prie didelių laivų, ir vėliau giliavandenį uostą reikės statyti, jei norėsime išlikti konkurencingi, arba teks pereiti prie upių uosto.

„Dėl šiandieninių kvapų, kurie teisėtai jaudina mūsų visuomenę, kaip tik būtų skatintina krovos linijas atitraukti nuo kranto“, – sakė A. Vaitkus.

Be to, pasak jo, didelės grimzlės laivai yra ekologiškesni už mažuosius.

Beje, kol neatliktas poveikio aplinkai vertinimas, anot A. Vaitkaus, niekas neturi jokių įrodymų dėl giliavandenio uosto kenksmingumo, ir visos kalbos – tik diletantiški svarstymai. Ekologinės ir apskritai gyvenimo sąlygos miestiečiams būtų gerinamos ir iš uosto uždirbamų pinigų – jau dabar uoste vis augant krovos apimtis jis sukuria apie 18 proc. šalies ir 44 proc. miesto BVP.

Jo teigimu, rezervuojamos teritorijos nebūtų labai didelės – jų reikėtų tik privažiavimo keliams, geležinkeliams.

A. Vaitkus neatmetė galimybės, jog apsukresnieji, nusipirkę sklypus teritorijoje, kurios vėliau reikėtų uostui, gali bandyti pelnytis reikalaudami iš valstybės milijoninių kompensacijų.

Giliavandenis uostas miesto bendrajame plane turi būti, antrino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Sigitas Dobilinskas.

„Žmonės turi žinoti, kad uostas gali kada nors plėstis, o kad jis reikalingas, ir turi plėstis, parodė japonų atlikta studija. Žinoma, žmonių gerovė taip pat neturi būti pamiršta“, – sakė S. Dobilinskas.

Jo teigimu, reikėtų gerinti sąlygas melnragiškiams, bet pačios gyvenvietės nebedidinti, o dabar dėl trumpalaikio populiarumo uostamiesčio valdžia esą pjauna šaką, ant kurios visi sėdime.

Užkonservuoti neverta

Pasak Klaipėdos miesto Tarybos sekretoriaus Artūro Šulco, uostamiesčio valdžia skeptiškai nusiteikusi giliavandenio uosto atžvilgiu ne todėl, kad jo nereikėtų, o todėl, kad jis yra gamtosaugos požiūriu jautrioje vietoje.

„Kai tokio uosto atsiradimo galimybė bus išnagrinėta gamtosauginiu, socialiniu, ekonominiu ir visais kitais parametrais, tik tada galėsime svarstyti, ar įtraukti jį į bendrąjį planą. Bet net ir tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad šis ekonominis monstras papuoš Lietuvos pajūrį, galime svarstyti, ar verta jam pritarti“, – sakė A. Šulcas.

Tiesa, jo teigimu, uosto neįtraukus į bendrąjį planą buvo pasielgta gana drąsiai, ir gali būti sulaukta spaudimo iš Vyriausybės.

Pasak Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, giliavandenis uostas neatsiras per 10 metų – laikotarpį, kurį apima bendrasis planas.

„Nėra pagrindo stabdyti gyvenvietės plėtros. Melnragėje suformuoti sklypai yra labiau nutolę nuo uosto ir pajūrio, nei jau esantys. Ar turėtume užkonservuoti teritoriją ir laukti kažko? Gal kita Vyriausybė bus kitokios nuomonės apie giliavandenį uostą nei ši“, – sakė R. Gružienė.

Anot jos, jau ir dabar yra rezervinių uosto teritorijų, kurios ir stovi apleistos.

Beje, R. Gružienė svarstė, jog gyvenamosios paskirties žemės sklypo Melnragėje aukcionas, vykęs dar prieš Bendrojo plano viešąjį svarstymą, mažo pirkėjų susidomėjimo galėjo sulaukti kaip tik dėl nežinomybės, ar bus plane numatytas giliavandenis uostas. Iškart po viešo Bendrojo plano svarstymo vykęs kitas šalia esančio sklypo aukcionas sulaukė kur kas daugiau dalyvių.

„Ir pramogų įstaigų poreikis, ir poreikis gyventi yra didelis. Norėdamas Melnragėje apsigyventi ar užsiimti verslu žmogus turi informaciją ir gali spręsti, ką daryti“, – sakė R. Gružienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.