„Negydau tik nuo meilės…“

Prieš Jonines moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu. Tokiu ypatingu metu pristatome mūsų skaitytojams vieną garsiausių mūsų krašto žolininkių – druskininkiete Oną Vaškelevičiūtę – Zakarauskienę.

Ona Zakarauskienė keturiasdešimt penkerius metus dirbo pedagoginį darbą, buvo Vieciūnų pagrindinės mokyklos vedėja, už nuopelnus apdovanota Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko padėkos raštu. Iš savo močiutės, tetos ir motinos perėmusi žinias apie žolių gydomąsias savybes, O.Zakarauskienė taip pat ėmėsi šio tradicinio gydymo meno. Penkerius metus ji rašė knygą „Burokaraistis“ apie gimtojo kaimo istoriją, papročius, liaudies mediciną, o netrukus ketina išleisti jos tęsinį.
„Knygos leidybai reikia nemažai pinigų, tad teko jų prasimanyti pačiai. Daugiausiai knygos leidybai skyrė Kultūros ministerija, rėmė Varėnos rajono savivaldybė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka…“- pasakojo O.Zakarauskienė.
Iki 2006 metų O.Zakarauskienė ruošiasi išleisti antrąją savo knygą “ Pasakoja vaikai ir anūkai“. Tai bus knygos „Burokaraistis“ tęsinys. Savo eilės laukia dar trys O.Zakarauskienės parašytos knygos.
„1947 metais pradėjau dirbti pedagoginį darbą, tada susidūriau su žmonių negaliomis. Tuomet žmonėms atrodė, jeigu esi mokytoja, tai turi viską žinoti. Mokiniams susirgus, pradėjau statyti taures, ruošdavau arbatas nuo karščiavimo. Po truputį ėmiau taikyti savo žinias apie vaistažoles ir nuo tada išliko poreikis visą gyvenimą padėti žmonėms,“- sakė žolininkė.
Žolelėmis O.Zakarauskienė gydo nuo onkologinių ligų, bando įveikti stresą bei nemigą sukeliančias ligas.
„Negydau tik nuo meilės…“- šypsodamasi sakė žolininkė.
O.Zakarauskienę, ypač vasarą, namie surasti sunku, jums pasiseks tik tuomet, jeigu tądien lyja lietus, geriausiai dėl susitikimo susitarti telefonu iš anksto. Ji išeina žoliauti saulei patekėjus, o grįžta vėlai vakare. Ponia Ona pažįsta beveik visas Lietuvoje vaistažoles, tačiau gali pasiūlyti ir nežolinių užpilų. Pavyzdžiui, rupūžės, gyvatės bei musmirių užpilai vartojami sąnarių, uždegimų ir onkologinių ligų gydymui.
Savo sode O.Zakarauskienė augina apie 40 įvairių rūšių vaistažolių: pipirmėtes, gencijoną, gelsvę…Anot žolininkės Onos, neteisingai vartojant kai kurias vaistažoles galima ir nusinuodyti.
Žolininkė turi tikslą, kad žmonės pažintų ir vietoj vaistų naudotų gamtos dovanas. Todėl ji skaito paskaitas, kurių metu supažindina klausytojus su žolėmis ir jų gydomosiomis savybėmis. O.Zakarauskienės paskaitose buvo surengtos Ricielių kaime, Vieciūnų mokykloje bei Druskininkų viešojoje bibliotekoje.
Norinčiųjų gydytis gamtos dovanomis atvyksta iš visos Lietuvos. Populiariausias yra 27 žolelių mišinys „Trejos devynerios“ ir penkių žolelių mišinys „Jaunystės sugrįžimas“.
„Gripu nesergu ir savo negalavimus gydau pati. Vartoju ugniažolės antpilus, kad vėžys nesivystytų, tiesa, kartais tenka ir gydytojus aplankyti,“ – atviravo žolininkė.
Kristina Platonovienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.