Tą ketvirtadienį keturi mano pažįstami su Juliumi priešakyje žvaliai ir kovingai nusiteikę devintą valandą užlipo ant Ventės rago ledo. Trumpas pasitarimas, kol sulaukė rogių taksi, ir pirmyn į numatytas vietas. Vyrus kiek trikdė mažai aplink bendražygių. Kažin kodėl taip?
Prasidėjo darbas. Ledas storas, be prakaito eketės neišsigręši. Masalų turėjo įvairių: ir gyvų (sliekai), ir negyvų. Žuvautojai dairėsi: įdomu, kas bus pirmas? Po kurio laiko žvejai ėmė migruoti: kas į kairę, kas į dešinę, kas Nidos link. Nėra žuvies – ir tiek. Apie gerą nuotaiką – nėra kalbos.
Nutarė sėsti į „taksi” ir pasiduoti Kaliningrado link. Juk tuose plotuose dažnokai surandama laimikių.Vyrus pasitiko Lietuvos pasieniečiai. Neapsieita be formalumų. Rimti žvejai tam visuomet pasiruošę: į Ventės ragą be tvarkingų dokumentų negarbinga vykti.
Deja, ir tose vietose teko „pakalėdoti”, po kelias eketes paruošti žvejybai. Viskas veltui. Ešerių taip ir nesurasta.
Vyrai taip rimtai ir nesuprato, kas tą dieną atsitiko. Keturi patyrę žuvautojai pagavo vieną ešerį ir vieną stintą. Siaubas!
Štai tau ir gera nuotaika, ir ryžtingi veiksmai, nepriekaištingi masalai. Brangi mėgėjams buvo ši išvyka į Ventės ragą: patuštino savo pinigines benzinui, rogių taksi, žvejo lauknešėliui ir t.t.
Tik, žinoma, nereikia pagalvoti, kad jie šį sezoną jau nebesilankys Ventės rage? Prabėgs kelios dienos ir vėl apims nostalgija žvejybai, vyrai išsiruoš į žygį. Toks jau žvejo mėgėjo mąstymas. Šiandien nepasisekė, bet tai nereiškia, kad ir rytoj taip bus…
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad praėjusią savaitę Ventės rage daugumą atvykusiųjų žvejoti ištiko nesėkmė. Ešerių „meka” buvo labai šykšti. Ir tikriesiems „specams” teko nusivilti: kiek bemigravo žuvautojai ledo platybėse, žuvingų vietų neužtiko. Ešeriai išsislapstė, lyg bado streiką paskelbdami. Tai retokas reiškinys poledinės žūklės sezono metu, kai net kelias dienas paeiliui ešerių „mekoje” nekimba.
Na, o stintautojai gausiais būriais atsakavo Kuršmarių ledą netoli Klaipėdos. Intriguojančių įvykių buvo pakankamai.
Penktadienį geros nuotaikos grįžo namop Vladas. Jis, atrodo, surado savas eketes. Be didelio vargo vyras prisiviliojo net 260 (!) stintų. Katino jau nereikėjo bijoti.
Šeštadienis stebino žuvautojus savo pokštais, juos intrigavo. Valius 13-ajame kilometre nuo 15 iki 19 valandos ant ledo išsimetė 70 stintų. Sako, kas gaudė iš ryto, dar daugiau prižvejojo. Sako…
O štai sporto darbuotojų „desantui” tą dieną meškeriojantiems iš ryto tikrai nesisekė. Gal vyrai eketes išgręžė per arti Kiaulės Nugaros, todėl ir nesurado „savo” vietų, fortūna jiems atsuko nugarą. Vyrai ant nugarų nešė (kiti ant rogučių vežė) nesunkias kuprines. Jie tiki, kad kitą kartą žvejyba bus sėkmingesnė. To ir palinkėsime.
Įdomi naujiena: stintautojas Rimas, žvejodamas sekmadienį 12-ajame kilometre, nustebęs palydėjo žvilgsniu dvi gulbes, skrendančias Ventės rago link. Ar atšilimo pranašai, ar pasmerktosios? Juk aplink ledas, jokio atviro vandens plotelio.