Paskutinį mėnesio sekmadienį, kovo 26-ąją, Lietuva, neklausydama astronomų, pereis į vasaros laiką.
Kovo 26-ąją, trečią valandą nakties, laikrodžio rodyklę reikės pasukti viena valanda į priekį.
Pagal vasaros laiką Lietuva gyvens septynis mėnesius per metus, prisiderindama prie daugumos tai kasmet darančių Europos valstybių gyventojų.
Sprendimą kasmet paskutinį kovo sekmadienį laikrodžių rodykles pasukti į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – viena valanda atgal, 1990 metais priėmė Vyriausybė.
Argumentuota tuo, jog septyni vasaros laiko mėnesiai leis žmonėms ilgiau dirbti šviesiu paros laiku, taupyti elektros energiją, kurą ir kt.
Tačiau „Vakarų ekspreso” kalbintas Lietuvos astronomų sąjungos prezidentas Julius Starauskas teigė, jog vasaros laiko įvedimas neturi jokio mokslinio ir juo labiau ekonominio pagrindo. Anot jo, nekyla abejonių, kad laikrodžių rodyklių sukiojimas prieštarauja gamtos dėsniams.
„Esu astronomas, tad negaliu komentuoti, kokią įtaką sveikatai daro gamtos dėsnių nepaisymas, – teigė jis. – Tačiau nereikia būti specialistu norint pasakyti, jog bet koks ėjimas prieš gamtą vėliau duoda skaudžių padarinių – tiek ekonomine, tiek sveikatos prasme.
Be to, puikiai žinau, kad laikrodžių rodyklių sukiojimas sargdina žmones, mėgstančius pavakaroti. Vadinamosioms pelėdoms rytais brangi kiekviena minutė. Kadangi nepailsėjęs žmogus yra nedarbingas, reiškia, jis yra ir prastos sveikatos.”
Tik vieną kartą nuo nepriklausomybės atgavimo – 2000-ųjų pavasarį – Lietuva neįvedė vasaros laiko. Tąkart klausimą, kaitalioti laiką ar ne, Vyriausybė sprendė tardamasi su šalies gyventojais.
Jeigu mūsų šalis pavasarį nepereitų prie vasaros laiko, ji liktų, kaip ir yra dabar, antroje laiko juostoje (Grinvičo laikas + dvi valandos).
Rudenį – blogiau
Sveikatos specialistai sako, jog žmonėms adaptacinis periodas yra sunkesnis rudenį, kai laikrodžių rodyklės pasukamos atgal. Į laiko pokyčius ypač jautriai reaguoja vaiko organizmas.
„Pradinukus ir taip sunku pakelti iš lovos septintą ryto, o kai žadintuvas suskamba šeštą, miegui išblaškyti prireikia pusvalandžio”, – dienraščiui sakė Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro pediatrė Irena Kazlauskienė.
I. Kazlauskienės pastebėjimu, jeigu laiką keistume vieną kartą per metus, būtų pusė bėdos, o kai prie naujo biologinio ritmo pripratęs organizmas po pusmečio vėl grąžinamas atgal, jis traumuojamas.
Pasak medikės, laiko kaitaliojimas palieka savo pėdsaką, išryškėjantį vėliau ir pasireiškiantį somatine ar net psichikos liga.
visi esame „peledos” ir musu seima ypac jaucia toki kaitaliojimasi.Pajutom ir sveikatos pablogejima. Vaikai ryte keliasi su zodziais ” nekenciu rytu kai reikia taip anksti keltis i mokykla” ir pan. is namu isenam pikti, nepailseje. koks gali buti darbingumas? kencia darbo kokybe, vaiku mokslo zinios-tai ka sutaupom? Gal galetu valdzia kada nors isaiskinti, pateikti argumentus?
mano seima kaip tik laukia laiko pakeitimo ir sveikina si sprendima
Nepritariu šiems „astronomų” paistalams. Vasaros laiko įvedimas tikrai laukiamas dalykas, daug smagiau kai vėliau temsta. Aš jau dabar prabundu 5.30 val., matyt organizmas prisitaikė prie šio laiko kaitaliojimo. Reikia derintis prie Saulės, bet ne prie laikrodžio rodyklių, kurios iš esmės nieko nereiškia.
gerai,kad pereinam prie vasaros laiko, nes mums patinka ilgesni vasaros vakarai. O keltis visada ryte buna sunku, koks laikas bebutu, ar ziemos, ar vasaros.
laiko keitimo naudo tokia pat kaip vazinet sauleta ziemos diena su ijungtais zibintais. vyriausybe reikalauja, bet naudos jokios, o zala po truputi kaupiasi
Ziema norisi miegoti,vasara miego reikia maziau.Pabundi irgi savaime anksciau,ypac jei vietoj televizoriaus ziuri i deganti lauza,stengiesi nedegti elektros.Pabandykite!
As uz laiko kaitaliojima.
Žmogaus tesių pažeidimas, tas laiko kaitoliojimas. Kaip vaikams sunku keltis, jaučiasi mokykloje. Nesimiega tik pagyvenusiems. tai jie gali valanda anksčiau ir keltis – kodėl keliami vaikai, kai kiekviena miego minutė jiems aukso vertės. Nu, seniai, nemylit jūs vaikaičių.
mieli ponai —suns balsas i dangu neina
Visada gyventi reikia su saule ; patekėjo kelkis nusileido gulk.Kaip gamtoje:jokių vakaruškų, intrigų ir t.t.
Na o bet tačiau didžiausia nesmonė laiko kaitaliojimo istorijjoje buvo taip vadinamas Andrikienės laikas