Gyvūnai gali logiškai mąstyti

Anksčiau mokslininkai buvo linkę manyti, kad gyvūnų mąstymas paremtas asociacinių ryšių tinklo formavimu, o ne priežasčių ir pasekmių samprata. Nauji mokslo tryrimai įrodė, kad gyvūnų ir žmonių protas – tai logikos ir asociacijų samplaika. Tačiau skirtingos jos proporcijos.
Įvairių šalių mokslininkų grupė atlikusi tyrimus su žiurkėmis priėjo išvados, kad gyvūnai gali mąstyti logiškai. Jie nustatė, kad žiurkės iš visos eilės asociatyviai susijusių reiškinių sugeba nustatyti tikrą reiškinio priežastį. Buvo tiriamos 32 žiurkės, kurioms buvo suformuluotos modelių asociacijos. Žiurkėms buvo įjungiama šviesa, o po to pasigirsdavo sirena. Kitame tyrimo etape po šviesos atsirasdavo cukraus sirupas. Buvo manoma, kad žiurkėms turi atsirasti asociacinis ryšys tarp sirenos garso ir maisto net neatsiradus šviesos signalui. Išties, įjungus sireną žiurkės imdavo ieškoti cukraus. Vėliau žiurkės galėjo pačios valdyti garsą – narvelyje atsirado specialus garso svirtis. Jei žiurkės patys nuspausdavo garso svirtį savarankiškai, jos ne itin domėdavosi, ar atsiras cukrus, o jei sirena pasigirsdavo be jų poveikio, ieškojimas aktyvizuodavosi. Buvo prieita išvados, kad žiurkės mąsto ne pagal asociaciją. Jei būtų asociacinis ryšys garsas – šviesa – maistas, žiurkėms nebūtų svarbu, koks garso šaltinis.
Minėtas išvadas patvirtino ir kitas tyrimas. Šį kartą jau iš pradžių buvo treniruojama trijų dalių garso-šviesos-cukraus grandinės sąvoka, t.y. buvo priežastinių ryšių modelis. Kada eksperimentas baigėsi, žiurkės vėl buvo apgyvendintos su garso svirčiu, jos taip pat aktyviai imdavo ieškoti maisto nepriklausomai nuo garso iniciatorių. Mokslininkų nuomone, šis rezultatas patvirtina tai, kad jau susiformavus priežasties ir pasekmės modeliui įvykio priežasties šaltinis neturi reikšmės. Garsas šiuo atveju pats buvo maisto atsiradimo priežastimi, o ne šalutiniu efektu. Žiurkės sugebėjo tai suvokti.