Lėlių paradas šypsenomis užkrėtė ne tik vaikus
Šeštadienį Laisvės alėjoje dėjosi pasakiški dalykai. Ja žygiavo apie 300 pasakų personažų.
Šis paradas buvo festivalio „Šypsos lėlės ir vaikai” dalis. Tačiau pamatę raganas, varnas, nykštukus, lėles, vaizduojančias žinomus Lietuvos žmones, šypsojosi ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai bei seneliai.
Studentiško amžiaus jaunuoliai taip pat susidomėję sekė orkestro lydimus realaus ir stebuklų pasaulio veikėjus.
Padėjo ir pradinukai
Pagal parado režisierės Elenos Žekienės viziją, parado priekyje buvo specialiai šventei sukurtos marionečių kompozicijos „Laimės paukščiai”, „Klajojantis vežimo teatras” ir senovinius turgaus lėlių teatrus menantys „Vaikščiojantys teatriukai”. Už jų pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas” ritmu ėjo, riedėjo įvairių įvairiausi šventės dalyviai.
„Turime tik keturiasdešimt galvų ir aštuoniasdešimt rankų, todėl be pagalbos niekaip nebūtume pažadinę visų trijų šimtų personažų. Mums mielai padėjo šventėje dalyvavusių teatrų atstovai, moksleiviai, dailės studijų atstovai, studentai”, – pasakojo vienas festivalio rengėjų, Kauno valstybinio lėlių teatro direktorius Sigitas Klibavičius.
„Esam Arabijos pirkliai, bet manom, kad nykštukai”, – trumpam nusiėmę kaukes pasakojo Kauno „Aušros” gimnazijos septintokės Rita ir Grasilda. Jas dalyvauti parade pakvietė gimnazijos dramos mokytoja.
„Sveiki sveiki”, – mojavo per neįprasto automobilio langą viena iš „varnelių”, ketvirtokė Gabrielė Lepeškaitė. Mergaitė su penkerių metukų sesute Beatriče į renginį atvyko iš Vilniaus. „Pakvietė lėlių teatro direktorius”, – pasakojo Gabrielė, lankanti dramos teatro studiją.
Mažieji stebėtojai
Mažieji renginio žiūrovai dažniausiai mieliau likdavo tik stebėtojais. Artintis prie kurio nors parado dalyvio daugeliui buvo nedrąsu. „Nenoriu”, – bėgo nuo vieno pasakos herojo berniukas. „Prieš tai juk norėjai su juo nusifotografuoti, – stebėjosi mama ir ėmė raminti sūnų: – Neatiduosiu aš jam tavęs, neatiduosiu”. Tačiau kai kurie vaikai ant tėvelių ar net ant pačių raganų, pirklių kelių fotografavosi vos tik organizatoriams pradėjus rikiuoti paradą.
Dvejų metų Vilės ir penkerių Sandros mama sakė, jog apie renginį sužinojo iš močiutės. Sandra, paklausta, kas labiausiai iš parado dalyvių patiko, negalėjo apsispręsti. „Viskas įdomu”, – teigė mergaitė. Ne vienas mažasis renginio žiūrovas buvo saugiai įsitaisęs ant senelių rankų.
Netvardė juoko
Su džiaugsmu į lėles reagavo ir suaugusieji. Laisvės alėja riedėjo automobiliai su Birute Dambrauskaite, Džordana Butkute, Stasiu Povilaičiu, Ryčiu Cicinu, Edmundu Kučinsku ir net Viktoru Uspaskichu. Šis buvo aprengtas baltutėliais kailiniais. Žiūrovų šypsenas sukeldavo, kai personažai ne tik mosteldavo ranka, bet ir prasižiodavo, pakeldavo akinius. Tačiau visų dėmesio centre buvo Karabasas Barabasas ir baronas Miunhauzenas.
Estijos valstybinio lėlių teatro atstovai netvardydami juoko mojavo savo kolegai, dalyvavusiam eisenoje. „Įprastai jis atrodo kitaip, – kvatojo estai. – Jis net ne aktorius. Taip atsitiko, kad reikėjo kažkam pavaduoti vieną aktorių”. Trumpam tapęs aukštaūgiu pasakos personažu, estas, pastebėjęs susižavėjusius tautiečius, taip pat pamojo jiems.
Aleksandra ir Rinaldas, meiliai vaikščioję centrine Kauno pėsčiųjų alėja, taip pat susidomėjo eisena. „Nelabai pažįstam šiuos personažus, gal tik Karabasą Barabasą”, – šypsojosi studentė.
Nemažai praeivių traukė mobiliojo ryšio telefonus, fotoaparatus, jei buvo pasiėmę, ir fotografavo šią spalvingą eiseną. Net Laisvės alėjos parduotuvės trumpam ištuštėjo ir jų darbuotojai iškišę galvas per duris.
S.Klibavičius teigė, jog šios kelios festivalio dienos buvo naudingos ir teatrui. Kauniečiai su estais sutarė keistis spektakliais, o lenkai dalijosi patirtimi kuriant lėlių muziejų.
Visą savaitgalį Valstybiniame lėlių, Pantomimos ir Kameriniame teatruose buvo rodomi lėlių spektakliai vaikams. Festivaliu „Šypsos lėlės ir vaikai”, šiemet remiamu Lietuvos nacionalinio UNIMA centro, Lėlių teatras jau penkioliktus metus baigia savo sezoną.
Jurgita Murauskaitė