Vyriausybė patvirtino 20 ekologiniu ir 32 rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių Metelių, Neries, Nemuno kilpų, Pavilnių bei Verkių regioniniuose ir Aukštaitijos bei Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, ribas. Šios teritorijos, įgyvendinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, bus priskirtos valstybės išperkamos žemės kategorijai, ir tai padės išsaugoti visuomenės rekreaciniams poreikiams naudojamų teritorijų vientisumą bei ekologinę vertę turinčius biotipus.
Iki 2001 m. pabaigos visuose valstybiniuose parkuose nuosavybė buvo grąžinama pagal tuos pačius principus, kaip ir likusioje šalies teritorijoje, įskaitant ir perkėlimą lygiaverčiais sklypais, nepaisant jų ekologinės vertės ir rekreacinio naudojimo visuomenės poreikiams. Tik nuo 2002 m., pakeitus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, vertingiausios ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu šalies teritorijos priskiriamos valstybės išperkamoms. Šių teritorijų ribų planus tvirtina Vyriausybė.
Iki šiol Verkių, Pavilnių ir Nemuno kilpų regioninių parkų teritorijose nebuvo patvirtinta nei viena ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertinga teritorija. Todėl kilo problemų saugant jų biologinę įvairovę ir kraštovaizdį, pritaikant šias teritorijas visuomenė poreikiams. Dabar į sąrašą įtrauktos labai intensyviai rekreacijai naudojamos Vilniaus vietovės – miesto miškai su laukymėmis bei rekreaciniais įrenginiais, parkai, skverai, kraštovaizdžio, botaniniai ir geomorfologiniai draustiniai, vertingiausios ekosistemos, gamtos ir kultūros kompleksai ar atskiri jų elementai. Pavilnių regioniniame parke ypač vertingoms ekologiniu požiūriu teritorijoms priskirti Kalnų, Šveicarijos, Iškartų, Barsukynės, Rokantiškių, Markučių bei Tuputiškių eroziniai kalvynai, Ribiškių ir Sapieginės erozinių vėduoklių kraštovaizdis, Vilnios slėnio gamtinės ekosistemos, augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, augavietės ir kitos teritorijos. Verkių regioniniame parke – Žaliųjų ežerų dubakloniai, Neries slėnio šlaitai, Turniškės, Riešės ir Baltupio (Cedrono) upelių slėniai ir kiti gamtiniai kompleksai. Rekreaciniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms priskirtos Verkių dvaro sodybos ansamblio, Kalvarijų Kryžiaus kelio komplekso, Trinapolio vienuolyno ansamblio, taip pat Liepkalnio, Lyglaukių, Sapieginės, Šveicarijos, Vilnios, Balsio, Santariškių ir kitos gyventojų poilsiui intensyviai naudojamos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijos.
Iš Nemuno kilpų regioninio parko teritorijų į sąrašą įtraukti Birštono kurorto žalieji plotai – pagrindinė šio miesto vertybė. Pastaruoju metu labai aktyviai buvo siekiama juos privatizuoti, nepaisant šių teritorijų visuomeninės paskirties ir per pastaruosius 60 metų suformuotos infrastruktūros. Neries regioniniame parke kaip ypač vertingos patvirtintos teritorijos, kurios naudojamos priėjimui ir privažiavimui prie intensyviai lankomų archeologijos paminklų, jų apžvalgai bei vizualinei apsaugai. Į sąrašą įrašytos Aukštaitijos nacionalinio parko ir Metelių regioninio parko pelkės ir drėgnos natūralios pievos yra svarbios Europos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000” buveinių ir rūšių apsaugai. Žemaitijos nacionaliniame parke įteisinta nedidelė kaimo gyventojų bendrai naudojama maudykla Beržoro kaime.
Taip pat patikslinti anksčiau į sąrašą įtrauktų 11 teritorijų vietovardžiai arba priklausomybė seniūnijoms bei savivaldybėms.
Dabar ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingoms šalies teritorijoms, esančioms valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, yra priskirta per 500 teritorijų. Toks statusas ne tik padeda jas išsaugoti, bet ir užtikrina visiems Lietuvos gyventojams teisę naudotis rekreacinėmis teritorijomis, laisvai prieiti prie gamtos ir kultūros paveldo vertybių.