Ar žinote, kuo kinas nuo televizjos skiriasi? Atsakymas buvo sugalvotas dar tuomet, kai televizorius stovėjo tik kas dešimto lietuvio bute ir kaimynai pas kaimynus ėjo „Žiburėlio” žiūrėti.
„Kinas – tai žmonės, kalbantys tarpusavyje, o televizija – tai žmonės, kalbantys su mumis.” – išprotavo kažkoks anų laikų teoretikas.
Jis buvo teisus. Tik šiandien TV kūrėjai tai jau pamiršo. Pagrindinė šiandienos tų – iš ekrano su mumis besikalbančiųjų – problema: nežinojimas, SU KUO JIE KALBA.
Tiesa, reklamos vadybininkai žino, kad per futbolo transliaciją nevalia reklamuoti tų prekių, kurios „su sparneliais”. Nes moterys, tuos „sparnelius” naudojančios, futbolo beveik nežiūri. Ir dar vadybininkai žino, kad nedera motorinio pjūklo reklamuoti „Nomedos” laidoje.
Bet anądien Lietuvos kaimo seneliams skirta laida „TV pagalba” ėmė ir išrėžė savo žiūrovams į akis: „Tie seni žmonės – kaip maži vaikai – viską pamiršta ir nebežino, ko nori…”
Ekrane tuo metu sėdėjo nuo kaimiškų gėrimų įraudęs žaliūkas. Ir šypsojosi. Nes laidos autoriams ir netikriems bei juokingiems teisingumo vykdytojams (o jiems atrodo, kad vykdytojai ir yra) jis ką tik „įrodė”, kad visai teisėtai jis iš dviejų kaimo senelių „nusipirko” traktorių bei visai teisėtai nesumokėjo jiems 2500 litų. Girdi, už tą traktorių jis seneliams žolės pjovimo mašiną atidavė. Tiesa, neveikiančią…
Seneliai norėjo pinigus atgauti.
Bet gelbėtojas Jonas jiems papasakojo, kad laidos operatorius šiandien švenčia savo 25-metį ir „yra jau pusiau brandus vyras…” Seneliai norėjo, kad gelbėtojai juos apgintų.
Bet laidos vedėja neapgynė. Tik protingą patarimą davė: „Neleiskite iš kiemo savo metalo laužo išvežti” – pasakė ji: „kol jums nesumokėjo pinigų…”
Į dar vieną gelbėjimo operaciją „TV pagalba” išsirengė taip pat dėl pinigų.
Mat vienas iš septynių vienos šeimos vaikų paėmė iš banko paskolą. Tie tėvai – taip pat kaime gyvenantys seneliai – parašu laidavo, kad sūnus paskolą grąžins. Bet sūnus paskolos grąžinti nesiruošia, o tėvams – seneliams – varžytinės gresia.
Gelbėtojai Neringa ir Andrius važiuoja aiškintis. Prokuroro tonu jie gėdina paskolos neatidavusįjį. O gelbėtojas Andrius dar ir bausme pagąsdina: „Jei neatiduosi,” – sako jis, – „bus tau klizma!”
Skolininkas, žinoma, klizmos išsigąsta ir sako: „Atiduosiu…” Ir gelbėjimo operacija bei reportažas Nr. 2 baigiasi.
Džiaugdamasis tokia laiminga pabaiga turiu pastebėti, kad gelbėtoją ir TV laidą išsikvietė šeši skolininko broliai ir seserys. Ir kad skolos dydis trijų tūkstančių litų nesiekia. Ir, jei po 500 litų broliukai bei sesutės „susimestų”, tėvams – seneliams – antstoliai nebegrasintų. Bet kam pinigus mėtyti, kai yra „TV pagalba”?