Vieną seniausių „Lietuvos žinių” skaitytojų, 95 metų sukaktį minintį marijampolietį kunigą Praną Adomaitį, visų švelniai tėveliu vadinamą, užklupau šiek tiek pasiligojusį. Tačiau garbaus amžiaus dvasininkas buvo žvalus ir šnekus.
„Turbūt kaip vyriausią laikraščio skaitytoją norite mane pažinti. Prisitraukite kėdę, būsite arčiau ausies, – maloniai paragino kunigas ir gyvai pradėjo pokalbį. – Esu iš Adomaičių, kurie prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo Adamavičiai, giminės. Šeimoje buvau dvyliktas, paskutinis, vaikas. Dabar ir gyvas esu vienintelis. Mamytė su pirmu vyru turėjo tris dukras, jos buvo ne Adamavičiūtės ir ne Adomaitytės, o Sadauskaitės. Tai mano seserys, taigi su Sadauskaitėmis ir Adamavičiais esu dvyliktas”.
Pokalbiui pakrypus apie skaitymą pašnekovas užsiminė, kad anksčiau, kai gyveno Marijampolės marijonų vienuolyne, dar daugiau skaitydavo, nes ten į rankas patekdavo įvairių leidinių. Senstant ir silpstant sveikatai jam teko persikraustyti į seserų vienuolių prižiūrimus Švč. Marijos globos namus. Skaito ir čia, bet jau negauna tiek laikraščių.