Kalinys pažadėjo ir įrodymų

Dar kartą patvirtino teiginius

„Dar kartą galiu patvirtinti, kad EBSW koncernas aukštiems valdininkams mokėjo pinigus. Ir ne tik patvirtinu, bet ir galėsiu pateikti įrodymų”, – vakar „Lietuvos rytui” telefonu iš kalėjimo JAV sakė buvęs EBSW prezidentas Gintaras Petrikas.

Taip kalinys sureagavo į Lietuvos banko valdytojo Reinoldijaus Šarkino žodžius, kad jis nepažinojo G.Petriko ir negaudavo kas mėnesį kyšių už palankius sprendimus.

Bankininkas ieškos teisybės

„Nagrinėjame tą klausimą ir nustatyta tvarka kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas dėl šio fakto”, – vakar sakė R.Šarkinas.

Jis teigė kol kas nežinantis, į kurias teisėsaugos institucijas bus kreiptasi, bet tvirtino, kad tai įvyks artimiausiu metu.

Šis R.Šarkino pareiškimas – reakcija į penktadienį „Lietuvos ryto” išspausdintą interviu su G.Petriku.

Nuvylė politikų išvados

Beveik dvejus metus JAV kalėjime laikomas kaunietis nutarė praskleisti paslapties skraistę, dengiančią skandalingojo koncerno veiklą po to, kai nusivylė Seimo komisijos EBSW veiklai tirti išvadomis.

G.Petrikas jas pavadino itin silpnomis, o ten minimas pavardes – niekam neįdomiomis: „Nors aš esu pagrindinis liudytojas, kažkodėl niekas iš komisijos narių netgi nebandė susisiekti su manimi”.

Buvęs EBSW prezidentas teigė esąs pasiryžęs įrodyti, kad iš tiesų turi įdomios bei svarbios informacijos.

Į postą pasodino savo žmogų

Iš pradžių kalinys ryžosi atskleisti, kaip prieš dešimtmetį buvo privatizuojami valstybiniai bankai: „Dėl įtakos bankams susikirto mano ir kai kurių tuo metu valdžioje buvusių žmonių interesai. Būtent dėl to nepasidalijimo ir prasidėjo EBSW žlugimas”.

G.Petrikas pripažino nušalinęs nuo pareigų tuometį Lietuvos banko valdytoją Romualdą Visokavičių, nes jis trukdė EBSW koncernui įsigyti Valstybinio komercinio banko akcijų.

EBSW inicijuota šitam bankininkui baudžiamoji byla tapo pagrindiniu argumentu atleisti jį iš pareigų.

Vietoj R.Visokavičiaus EBSW veikėjai į Lietuvos banko valdytojo kėdę pasodino savo žmogų – Kazį Ratkevičių. Tiesa, jis iš pradžių kratėsi šių pareigų.

Pinigus mokėjo ne vienam

Tuo metu K.Ratkevičius dirbo Valstybinio komercinio banko valdybos pirmininko pavaduotoju ir tvirtino, jog jo alga didesnė nei Lietuvos banko vadovo.

Tada G.Petrikas pasiūlęs prie Lietuvos banko vadovo algos mokėti jo buvusią algą Valstybiniame komerciniame banke. Taip jis tapo tarsi etatiniu EBSW darbuotoju – Lietuvos banko valdytoju.

G.Petrikas teigė, kad K.Ratkevičiaus paskyrimą derino su žmogumi, kuris turi teisę siūlyti kandidatą į Lietuvos banko vadovus. Lietuvos banko valdytoją prezidento teikimu patvirtina Seimas.

Tada šalies vadovas buvo Algirdas Brazauskas.

Įkalintas kaunietis tvirtino, kad K.Ratkevičius – ne vienintelis aukštas pareigūnas, gavęs pinigų iš EBSW. Dar vienas šitoks etatinis darbuotojas buvo R.Šarkinas.

Jis buvo finansų ministro pavaduotojas ir Valstybinio komercinio banko akcininkų susirinkimuose atstovavo tuo metu valstybei priklausiusioms banko akcijoms.

„Buvome suinteresuoti, kad jis balsuotų taip, kaip reikia. Ir jis buvo pasodintas „ant atlyginimo”.

Vėliau R.Šarkinas tapo finansų ministru, tačiau tai nieko nepakeitė”, – teigė G.Petrikas.

Pralaimėjo A.Šleževičiui

Buvęs EBSW vadovas paaiškino, kodėl nepavyko privatizuoti valstybinių bankų. Esą sutrukdė tuometis premjeras Adolfas Šleževičius.

„Prasidėjus bankų privatizavimui, kai mes į šį verslą jau buvome įkėlę koją, A.Šleževičius manęs kelis kartus prašė, kad sutikčiau ten įleisti jo žmones. Tačiau aš nesutikau.

Tada bankai klestėjo, gaudavo didžiulį pelną. Supratęs, kad prarado bankus, A.Šleževičius ir pradėjo kampaniją prieš mus.

Tuomet ir prasidėjo spaudimas bei valstybinius bankus privatizavusių akcininkų žlugdymas. Buvo planuojama bankus nustekenti, paskui perduoti suinteresuotiems žmonėms, atgaivinti ir pelningai parduoti”, – aiškino G.Petrikas.

Esą A.Šleževičius neleido padidinti Valstybinio komercinio banko įstatinio kapitalo.

„Nors mūsų išlaikomi žmonės tuomet iš tiesų buvo užėmę aukštus postus, tačiau jie nieko negalėjo padėti, nes A.Šleževičius jiems nurodydavo, kad negalima didinti įstatinio kapitalo.

Galiausiai mane patį atleido iš Valstybinio komercinio banko tarybos pirmininko pareigų”, – pasakojo buvęs EBSW prezidentas.

Premjeras reagavo audringai

Vakar premjeras A.Brazauskas audringai sureagavo į interviu teiginį, kad K.Ratkevičiaus kandidatūrą į Lietuvos banko vadovus G.Petrikas derino su juo.

„Aš buvau prezidentas ir tais dalykais neužsiiminėjau. Manau, kad tokie Petriko pareiškimai neverti rimto nagrinėjimo bei rimto dėmesio. Tai žmogus, kuris už nieką neatsako, padaro sumaištį Lietuvoje, kur normalus politinis gyvenimas, įnešama sumaištis be jokio reikalo”, – aiškino premjeras.

A.Brazauskas teigė iš viso nepažinojęs G.Petriko, nors jie yra buvę vienoje delegacijoje, vykusioje į Vatikaną pas popiežių.

Prašė tęsti komisijos darbą

Po šio G.Petriko interviu „Lietuvos rytui” gali būti pratęstas komisijos EBSW veiklai tirti darbas. Apie tai vakar prašneko politikai.

Konservatorius Jurgis Razma pasiūlė ne tik pratęsti Seimo komisijos darbą, bet ir pareiškė, jog ikiteisminį tyrimą turėtų pradėti Generalinė prokuratūra.

Mat G.Petrikas nurodė konkrečius asmenis, kurių veiksmus būtų galima vertinti kaip nusikalstamą veiklą.