Dvejopi standartai

Gyventojai ir įvairios gyvūnų priežiūros organizacijos nepatenkinti naujais mokesčiais už šunų ir kačių laikymą, registravimą bei jų ženklinimo tvarka

Naujose gyvūnų laikymo taisyklėse numatyta, kad už kiekvieną šunį jo šeimininkas kas mėnesį turi mokėti 5 Lt, o už katę – 3 Lt. Be to, vienkartinis šuns įregistravimo mokestis – 20 Lt, o katės – 10 Lt. Ši mokesčių našta užkrauta tik daugiabučių namų savininkams, tarsi privačiuose namuose gyvenantieji gyvūnai niekada neišeitų į gatvę.

Gyventojai supriešinti

Kaunietė Rita Marija Čekanavičienė, kuriai už gyvūnų globą miesto meras Arvydas Garbaravičius įteikė „Gerumo plytą”, įsitikinusi, kad dabar, įsigaliojus naujosioms gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklėms, gatvėse atsiras dar daugiau valkataujančių šunų ir kačių, nes dauguma kauniečių tokiu būdu priešinsis neapgalvotai mokesčių naštai. Skaitytojai, įvairios institucijos netiki ir naujosios mokesčių už gyvūnus, jų registravimo ir ženklinimo tvarkos nauda miestui.

Anot Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininko Beno Noreikio, šiuo metu Kaune gyvena apie 36000 šunų ir tik pusė jų šeimininkų rūpinasi savo augintinių sveikata – apie tai byloja praėjusių metų vakcinacijos nuo pasiutligės rezultatai (akcijos metu buvo panaudota 18000 dozių vakcinos, įskaičiuojant ir skiepytas kates).

Miesto Tarybos sprendimu už šunų ir kačių laikymą turės mokėti tik daugiabučių namų gyventojai. Jeigu pusė Kauno gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, vadinasi, ir pusė miesto šunų – 18000 gyvena su jais. Tačiau nereikia tikėtis, kad bent pusė šunų savininkų savanoriškai kasmet mokės po 80 litų (!) už šunį (20 Lt vienkartinį mokestį ir kiekvieną mėnesį – po 5 Lt.

Pakaktų 10 Lt mokesčio

LGGD pirmininko nuomone, pakaktų 10 Lt mokesčio per metus už šunį, laikomą tiek daugiabučiame, tiek privačiame name. „Jei mokėtų tik 80 procentų visų šunų šeimininkų, tai miesto biudžetas kasmet pasipildytų 288000 litų. Tokios sumos pakaktų mokesčių ir registravimo administravimui, gaudymo ir kontrolės tarnyboms, prieglaudai išlaikyti, daugiabučių namų kiemams tvarkyti. Beje, šunis registruoti būtų galima skiepijimo nuo pasiutligės akcijos metu”, – sakė B.Noreikis.

B.Noreikis tikisi, kad Savivaldybė leis Lietuvos gyvūnų globos draugijai, su kuria nebuvo konsultuojamasi rengiant taisykles, pateikti planą, kaip būtų galima efektyviai per dvejus metus išspręsti miestą kamuojančią problemą, papildyti Savivaldybės biudžetą.

Šunys prilyginti kiaulėms ir ožkoms

Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos (LSGVGA) prezidentas Saulius Laurusevičius taip pat atkreipia dėmesį į spragas miesto Tarybos patvirtintose Gyvūnų laikymo Kaune taisyklėse, kurias rengiant taip pat kažkodėl užmiršta pasitarti su veterinarijos specialistais. Ypač tuomet, kai buvo reglamentuojama gyvūnų ženklinimo tvarka”, – sakė S.Laurusevičius.

Anot LSGVGA prezidento, Taryba, reglamentuodama gyvūnų ženklinimą, kažkodėl rėmėsi Galvijų, avių, ožkų ir kiaulių registravimo bei identifikavimo taisyklėmis, o ne LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl leidimo ženklinti smulkius gyvūnus”, kuriame labai aiškiai reglamentuotas kačių ir šunų ženklinimas.

Policija skenerių neturi

Nors surengtas konkursas mokesčių ir ženklinimo administravimo paslaugai, net 90 proc. miesto veterinarijos gydyklų jau yra sudariusios sutartį su LSGVGA dėl gyvūnų ženklinimo elektronine tapatybės nustatymo priemone (sužymėta daugiau nei 2300 šunų). Todėl, anot S.Laurusevičiaus, nėra reikalo dubliuoti šį darbą, kelti interesų konfliktą tarp jau dirbančių veterinarų ir konkurso laimėtojo.

Mikroschemomis dažniausiai ženklinami gyvūnai, kartu su šeimininkais išvykstantys gyventi į užsienį (tik suženklinti gyvūnai gali kirsti valstybės sieną). Pasak S.Laurusevičiaus, ženklinti mikroschemomis gyvūnus ateis tie žmonės, kurie nori išvykti iš šalies, o ne likti čia ir mokėti mokesčius. Be to, ES šalyse iki 2012 metų galioja ženklinimas tatuiruojant, o policininkai neaprūpinti mikroschemą sugebančiais „perskaityti” prietaisais – skeneriais.

LKMS pasiūlymai

Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė ir Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos (LKMS) pirmininkė Kornelija Butrimova kreipėsi į Kauno savivaldybę miesto veislinių šunų augintojų vardu, prašydama palikti ne didesnį nei 10 Lt mokestį per metus. Antraip šunų savininkai vengs jį mokėti. Mokestį iš veislinių šunų savininkų galėtų surinkti LKMS ir pervesti į atitinkamą Savivaldybės sąskaitą, kartu pateikdama reikiamus duomenis. Be to, LKMS, būdama LKD narė, ženklina visus veislinius šuniukus tatuiruotėmis.

LKMS turi Kauno veislinių šunų savininkų duomenis ir gali sėkmingai registruoti minėtus šunis, tokiu būdu taupydama Savivaldybės lėšas. Iš šalies patraukliai atrodanti žinia, kad minėto konkurso nugalėtojas nemokamai ženklins miestiečių šunis mikroschemomis, pašnekovų nuomone, yra tik iliuzija. Savivaldybė už šią ir mokesčių rinkimo bei registravimo paslaugą konkurso nugalėtojui žada mokėti didžiulius pinigus. Tai lėšos iš miesto biudžeto, kuriame yra visų mūsų pinigai.

Savivaldybės Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas Rimantas Rūtavičius sakė, kad konkurso nugalėtojas jau aiškus – tai veikiantys pagal jungtinę veiklos sutartį J.Gustaitienės įmonė „Nuaras” ir VŠĮ „Gyvūnų registracijos centras”. Metus galiosianti sutartis bus pasirašyta artimiausiomis dienomis. Anot Viešųjų pirkimų ir privatizavimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio vedėjos Daivos Čeponienės, konkurso komisiją pasiekė tik B.Noreikio pasiūlymai, tačiau į juos, kaip ir kitų organizacijų pasiūlymus, nebuvo atsižvelgta, nes jų adresatas – miesto Taryba, rengusi Gyvūnų laikymo taisykles, kuriomis remiantis buvo organizuotas konkursas.