Raštingumo paieškos su daugybe nežinomųjų

Ketinimą žinių patikrinimo testus rengti ketvirtokams, aštuntokams ir dešimtokams mokiniai vertina nevienodai

Kol kas egzaminus laiko tik dešimtokai ir dvyliktokai, tačiau jų baimę netrukus gali tekti patirti ir ketvirtokams bei aštuntokams. Visuotinį bendrojo raštingumo vertinimą Lietuvoje planuojama palaipsniui „įvesti” iki 2009-2010 metų. Mokiniai ir pedagogai apie tai kalba skirtingai: vieniems atrodo, kad mokykloje gali padaugėti įtampos ir nerimo, kitiems sėstis prie egzaminų bus visai nebaisu.

Kol kas – bandomoji akcija

Kauno „Žiburio” vidurinės mokyklos aštuntokė Rūta Rubonavičiūtė mokosi gerai, ji tikisi sėkmingai baigti mokyklą ir studijuoti aukštojoje. Kuo bus, dar nežino, bet mano, kad valios ir užsispyrimo jai nepritrūks. „Kai reikės laikyti brandos egzaminus, juos ir laikysiu, bet aš visai nenorėčiau, kad tai būtų jau aštuntoje klasėje, – sako Rūta. – Būtų per daug streso, nes testas – ne eilinis rašomasis darbas. Reikėtų daug papildomai dirbti”. Šiemet moksleivė ir jos bendraklasiai laikys tik bandomąjį testą, o kitąmet visiems aštuntokams jis gali būti jau privalomas.

Rūta teigia labiausiai bijanti fizikos, nes ši disciplina sekasi sunkiau. Jos bendraklasė Šarūnė Dambrauskaitė irgi nerimauja, kad vertinimai iš fizikos arba chemijos gali šiek tiek nuvilti. „Ir taip mokymosi krūviai labai dideli, be to, pavasarį teks taisytis ir metinius pažymius. Rengtis testams reikia daugiau laiko”, – sakė Šarūnė.

Aštuntokė Gintarė Kulvičiūtė į šią „akciją” žiūri ramiau: „Žinoma, pasitempti reikės, bet žinosiu visas spragas, lengviau bus mokytis aukštesnėse klasėse”.

Aštuntokams teks laikyti du testus: matematikos ir vieną iš gamtos mokslų dalykų – fizikos arba chemijos. Devintokas Adomas Purys mano, kad tokio patikrinimo nereikia bijoti, nes tai – gera proga įsitikinti, ko esi vertas. Moksleivis norėtų, kad būtų galima rinktis dalykų testus – laikytum tuos, kurių žinias pats norėtum pasitikrinti. „Kai būsiu dešimtoje klasėje, prieš egzaminus tikrai nedrebėsiu”, – sako Adomas.

Kursas sunkėja, pamokų mažėja

Dešimtokams testai nėra naujiena, bet kol kas jie neprivalomi: juos laiko tik tie, kurie nori. Prie matematikos ir lietuvių kalbos kitąmet gali prisidėti ir užsienio kalba, fizika arba chemija. Ilgainiui šių dalykų testus privalės laikyti visi dešimtokai. „Nors šiemet jie dar neprivalomi, bet vis tiek juos laikysiu, – sako dešimtokas Marius Pupeikis. – Matematikos nebijau, nes ji man patinka, esu gerai pasirodęs ne vienoje olimpiadoje. Jei reikėtų laikyti ir anglų kalbos testą, neprieštaraučiau. Vienu egzaminu daugiau ar mažiau”.

Justė Staveckaitė mano, kad žinių patikrinimas dešimtoje klasėje reikalingas: nebus tokie baisūs brandos egzaminai, būsi patyręs jų skonį. „Žiburio” mokykloje, pasak jos pedagogų, dauguma dešimtokų nebijo laikyti žinių patikrinimo testų. Galbūt jie ramūs todėl, kad jų vertinimai neturės jokios įtakos keliant į aukštesnę klasę – viską lems metiniai pažymiai.

Aštuntokus mokanti matematikos mokytoja Elvyra Etnerienė įsitikinusi, kad toks tarpinis žinių patikrinimas aštuntoje klasėje būtinas. „Tai būtų daroma pačių mokinių labui, – mano mokytoja. – Jie, žinodami, kas jų laukia baigiantis mokslo metams, stengsis geriau mokytis. Be to, tikrąjį žinių lygį žinos ir jų tėvai”. Prityrusios pedagogės teigimu, kasmet mokyklą baigia vis prasčiau besimokančios abiturientų laidos. Žiūrėdama iš matematikės „varpinės”, mokytoja mato ir kitą pavojingą tendenciją – matematikos kursas sunkėja, o pamokų mažėja.

Botagėlis skatins ir gąsdins

„Žiburio” mokyklos geografijos mokytoją Loretą Kryževičienę labiausiai jaudina socialinių mokslų būklė: baigiant dešimtą klasę nustojama mokyti ir jos dėstomos disciplinos. Daugeliui dvyliktokų šį brandos egzaminą laikyti nelengva, tad mokytoja mano, kad geografijos žinias testu reikėtų patikrinti ir aštuntoje klasėje.

Dėl to, ar reikia privalomąjį testą surengti ketvirtokams, vyksta dar didesnės diskusijos. V.Kuprevičiaus vidurinės mokyklos direktorė, prityrusi lituanistė Irena Švėgždienė, mano, kad to nereikia bijoti. „Tai labai veiksmingas botagėlis – vaikai pajus pažymio vertę, mažiau bus streso besimokant penktoje klasėje, – teigia pašnekovė. – Testas būtų pirmas žingsnis rimtai įvertinant pradinukų žinias, nes pradinėse klasėse pažymiai nerašomi. O dėl būtinybės rengti testus aštuntokams abejoti tikrai nereikėtų. Prieš renkantis profilius savo žinias pasitikrinti jiems ypač svarbu”.

Pedagogės teigimu, testai turi būti daug įvairesni ir profesionaliau parengti nei dabar, atspindėti ne tik vaikų žinias, bet gebėjimą mąstyti. Ketvirtokams, I.Švėgždienės manymu, derėtų surengti ir skaitymo testą, išsiaiškinti, kaip vaikai suvokia tekstą.

Dėl testų kokybės abejojama

Radvilėnų vidurinės mokyklos ketvirtokų mokytoja metodininkė Danutė Petrylienė irgi mano, kad testus reikėtų parengti labai atsakingai. Šiai būsimai naujovei ji pritaria. „Dabar tėvų tikriausiai netenkina pažymėjime parašytos dvi raidės „pp” – padarė pažangą , – mano pedagogė. – Daugelis norėtų žinoti, kokių spragų turi vaikas, kur jam reikėtų pasitempti”. Pedagogės nuomone, vaikai jau ketvirtoje klasėje turėtų pratintis prie žinių patikrinimo, kad penktoje klasėje nebūtų netikėtumų.

Tarpinis mokinių testavimas jau išbandytas Širvintų rajono mokyklose, netrukus jį bus pradėta taikyti visoje Lietuvoje. Švietimo plėtotės centro direktoriaus Prano Gudyno nuomone, visuotinis žinių patikrinimas padėtų išsiaiškinti, kokios yra skirtingas mokyklas lankančių vaikų žinios, o mokiniai galėtų likviduoti spragas. Ketvirtose, aštuntose ir dešimtose klasėse testavimo būdu patikrinus mokinių žinias, mažesnė būtų abitūros egzaminų baimė.

P.Gudyno teigimu, ketvirtose klasėse numatoma tikrinti matematikos ir lietuvių kalbos žinias, aštuntose – dar ir gamtos mokslų. Dar nenutarta, ar bus vertinami aštuntokų užsienio kalbų pasiekimai, bet jau aišku, kad dešimtokams nuo užsienio kalbos išsisukti nepavyks. Jiems dar bus rengiami matematikos, lietuvių kalbos ir gamtos mokslų dalykų testai.